Energetikos ir ekonomikos ekspertų ne kartą kritikuotas Elektros energetikos įstatymas ir pasikeitus valdžiai lieka tarnauti skirstomiesiems tinklams.
Siekdami prisijungti prie perdavimo tinklo, elektros energijos vartotojai, net esant techninėms galimybėms, pirmiausia turi sulaukti skirstytojų palaiminimo. Tokią tvarką įteisinęs Elektros energetikos įstatymas jau kelerius metus kiša pagalius į ratus verslui.
Pastarajam nepavyksta pakeisti šios ydingos tvarkos ir pasikeitus valdžiai. Lietuvos pramonininkai prieš porą mėnesių kreipėsi į energetikos ministrą Arvydą Sekmoką dėl vartotojų diskriminavimo Lietuvos teisėje naudojantis tinklų paslaugomis. Iš ministro atsakymų aišku, kad Lietuvos energetikos ūkyje ir toliau niekas nesikeičia.
Prievartinė ir nepajudinama tvarka.
Pramonininkai teigia, kad šiuo metu galiojanti tvarka, kai elektros energijos vartotojas negali būti pajungtas prie perdavimo tinklo tiesiogiai, o tik per skirstomąjį tinklą, yra prievartinė.
"Stambūs elektros energijos vartotojai prievarta jungiami prie skirstomųjų tinklų ir masto ekonomijos nebuvimas diferencijuojant tarifus jiems užkrauna išlaidų dalį, nulemtą smulkiųjų vartotojų - tai kryžminė subsidija ir stambių vartotojų diskriminacija smulkiųjų atžvilgiu", - teigia pramonės atstovai. Pasak jų, toks ribojimas prieštarauja galimybei jungtis tiesiogiai prie perdavimo tinklų, o iš šio įteisinto vartotojų diskriminavimo pelnosi elektros energijos skirstytojai.
Vartotojų diskriminavimą, kurio panaikinimo siekiama penktus metus, įteisina 2004 metais priimto Elektros energetikos įstatymo nuostata, kad "vartotojo įrenginiai gali būti prijungiami prie perdavimo tinklų tik tokiais atvejais, kai skirstomųjų tinklų operatorius dėl nustatytų techninių arba eksploatacijos reikalavimų atsisako prijungti prie skirstomųjų tinklų vartotojo įrenginius, esančius skirstomųjų tinklų operatoriaus licencijoje nurodytoje veiklos teritorijoje."
Naujas elektros energijos vartotojas jungdamasis prie tinklo turi sumokėti 40 proc. prijungimo išlaidų atitinkantį mokestį.
Vien per praėjusius metus elektros energijos skirstytoja "VST" prisijungė 12,5 tūkst. naujų vartotojų - 10,5 proc. daugiau nei 2007 metais. Per 2008 metus dėl sukauptų naujų vartotojų "VST" ateinančių laikotarpių pajamos (apmokėtos, bet dar neuždirbtos) išaugo nuo 162,6 mln. iki 245,6 mln. litų, arba 32,6 procento.
LŽ primena, kad praėjusių metų pabaigoje paskelbtos Valstybės kontrolės audito išvados konstatavo, jog per pastaruosius ketverius metus elektros tinklus valdančios įmonės iš naujųjų elektros vartotojų nepagrįstai gavo beveik 33 mln. litų pajamų.
Kaina nuo kiekio nepriklauso
Pasak stambiųjų elektros energijos vartotojų, patiriančių milžiniškų išlaidų prie perdavimo tinklų jungiantis per "tarpininkus", Elektros energetikos įstatymu turėtų būti nustatyta, kad elektros energijos gamintojų, skirstomųjų tinklų operatorių ir vartotojų įrenginių prijungimo prie perdavimo tinklų sąlygos nebūtų diskriminuojančios.
Energetikos ekspertai kritikuoja šiuo metu galiojančią tvarką, kai skirstomieji tinklai, net neturėdami galimybių prijungti prie skirstomojo tinklo, kliudo vartotojui jungtis tiesiogiai prie perdavimo tinklo net jeigu yra techninė galimybė tai padaryti.
Tačiau Energetikos ministerija tvarkytis elektros energetikos srityje nesiruošia ir paaiškina, kad taip neva siekiama užtikrinti mažesnę skirstymo paslaugos kainą vartotojams.
"Jeigu skirstomaisiais tinklais persiunčiamos elektros energijos kiekis didėja, skirstymo paslaugos kaina vartotojams, kurių įrenginiai prijungti prie skirstomųjų tinklų, mažėja. Atitinkamai, mažėjant skirstomaisiais tinklais perduodamos elektros energijos kiekiui, kaina vartotojui didėja. Taigi jeigu vartotojų, ypač vartojančių daug elektros energijos, įrenginiai būtų atsiejami nuo skirstomojo tinklo ir jungiami tiesiogiai prie perdavimo tinklo, skirstomaisiais tinklais persiunčiamos elektros energijos kiekis mažėtų, o skirstymo kaina likusiems skirstomųjų tinklų naudotojams didėtų, t. y. nukentėtų didžioji dalis vartotojų", - teigia atsakyme pramonininkams ministras A.Sekmokas.
Tokį atsakymą energetikos ekspertai vadina atsirašinėjimu, nes nustatant elektros energijos skirstymo paslaugos kainą vartotojui neatsižvelgiama į skirstomaisiais tinklais persiunčiamos elektros energijos kiekį ir atitinkamai - vartotojų skaičių.
Padidintų patikimumą
Taip pat Energetikos ministerija teigia, kad Lietuvos perdavimo tinklai yra išplėtoti taip, kad ne tik užtikrintų elektros energijos persiuntimo į skirstomuosius tinklus funkcijas, bet ir sujungtų Lietuvą su kitų valstybių elektros energetikos sistemomis.
"Taigi Lietuvos perdavimo tinklai atlieka ne vien nacionalinę, bet ir tarptautinę elektros energijos persiuntimo funkciją. Atliekant pastarąją funkciją labai svarbu, kad Lietuvos perdavimo tinklas funkcionuotų kuo saugiau ir patikimiau, - teigia energetikos ministras. - Bet koks atskiro, ypač didelio, vartotojo prijungimas prie perdavimo tinklų turėtų įtakos ne tik Lietuvoje vykdomos perdavimo tinklų persiuntimo sistemos saugumui ir patikimumui."
Elektros energetikos žinovų aiškinimu, persiuntimo sistemos saugumui ir patikimumui jokios grėsmės nekelia tai, kad stambus vartotojas prijungiamas ne per skirstymo tinklą, o tiesiogiai. Priešingai - kuo mažiau grandžių yra jungiantis, tuo didesnis persiuntimo sistemos patikimumas užtikrinamas. Be to, tarptautinė funkcija atliekama 330 kilovoltų (kV) tinklu, o vartotojai jungiami į 110 kV tinklą.
Nerijus JASAITIS
