Teismo procesas Miunchene prasidėjo praėjus pustrečių metų po to, kai „Wirecard“ įspūdingai žlugo pripažinusi, kad jos balanse trūkstami 1,9 mlrd. eurų greičiausiai visai neegzistuoja.
Kancleris Olafas Scholzas, kuris tuomet ėjo finansų ministro pareigas, skandalą pavadino „neturinčiu lygiųjų“ Vokietijos pokario istorijoje.
Pirmąją teismo šioje didelio atgarsio sulaukusioje byloje dieną prokurorai skaitys kaltinamąjį aktą, kuriame yra 90 puslapių.
Tačiau kaltinamųjų suole nėra buvusio „Wirecard“ veiklos direktoriaus Jano Marsaleko – neaiškaus veikėjo, kuris, kaip įtariama, turi ryšių su užsienio žvalgybos tarnybomis.
2020 metais J. Marsalekas išvengė suėmimo, privačiu orlaiviu pabėgęs iš Austrijos. Anksčiau šiais metais buvo pranešta, kad jis slapstosi Rusijoje.
Nuo 2020 metų liepos kalinamam 53 metų M. Braunui keliami kaltinimai dėl sukčiavimo bendrininkaujant, piktnaudžiavimo pasitikėjimu, manipuliavimo rinka ir manipuliavimo apskaita.
Jis neigia visus kaltinimus ir tvirtina tapęs sukčiavimo, kurį, anot jo, organizavo J. Marsalekas, auka.
Kiti du kaltinamieji – Oliveris Bellenhausas, buvęs „Wirecard“ įmonės Dubajuje vadovas, ir Stephanas von Erffa, buvęs apskaitos vadovas.
O. Bellenhausas yra pripažinęs padaręs pažeidimų ir sutikęs būti vienu pagrindinių kaltintojų liudytojų.
Jeigu visi jie bus pripažinti kaltais, jiems grės ne vienų metų laisvės atėmimo bausmės.
Teismas šioje sudėtingoje byloje jau yra paskyręs 100 posėdžių datas.
Netikri sandoriai
Kaltintojai tvirtina, kad „Wirecard“ vadovai bent nuo 2015 metų išpūsdavo bendrovės pelną ir susikurdavo pajamų srautus, vykdydami „operacijas“ su partnerių bendrovių tinklu.
Pagal „Wirecard“ apskaitos knygas buvo nustatyta, kad šioms vadinamosioms trečiosios šalies įsigyjančiosioms bendrovėms Dubajuje, Filipinuose ir Singapūre teko didelė dalis „Wirecard“ pardavimų ir pelno.
Tačiau „visi kaltinamieji žinojo“, kad pajamų iš operacijų su šiomis bendrovėmis „nėra“, rašoma kaltinamajame akte, kuriame priduriama, jog kaltinamieji naudojo suklastotus dokumentus, siekdami nuslėpti savo apgaulę.
Jų tikslas buvo „padidinti bendrovės finansinį pajėgumą ir patrauklumą investuotojams bei vartotojams“, teigia prokurorai.
1999 metais Bavarijoje įkurtas startuolis „Wirecard“ savo veiklą pradėjo nuo mokėjimų pornografijos ir lošimų svetainėms apdorojimo, kol galiausiai tapo gerbiamu elektroninių mokėjimų paslaugų teikėju ir viena iš sparčiai augančio finansinių technologijų sektoriaus pažibų.
Populiari tarp investuotojų bendrovė 2018 metais pateko į prestižinį Frankfurto biržos indeksą DAX. Jos rinkos kapitalizacija vienu metu viršijo 24 mlrd. eurų ir pagal šį rodiklį bendrovė lenkė net bankininkystės milžiną „Deutsche Bank“.
Nors retkarčiais pasigirsdavo kalbų apie galimą sukčiavimą bendrovėje, „Wirecard“ toliau klestėjo.
„The Financial Times“ tyrimas
Tikrosios „Wirecard“ problemos prasidėjo, kai britų verslo dienraštis „The Financial Times“ 2019 metais paskelbė keletą straipsnių, kuriuose išsamiai aprašė apskaitos taisyklių pažeidimus bendrovėje.
Iš pradžių „Wirecard“ pavyko apsiginti nuo tokių kaltinimų, o „The Financial Times“ žurnalistai patys tapo Vokietijos reguliuotojų tyrimo taikiniu.
Tačiau 2020 metų birželį sukčiavimas visgi iškilo į paviršių, kai bendrovės ilgametė auditorė EY pranešė „Wirecard“ sąskaitose aptikusi 1,9 mlrd. eurų skylę.
Ši grynųjų pinigų suma, kuri sudarė ketvirtadalį bendrovės balanso, turėjo būti laikoma patikėtinių sąskaitose dviejuose Filipinų bankuose.
Tačiau Filipinų centrinis bankas pareiškė, kad šie pinigai niekada nebuvo patekę į šalies pinigų sistemą, o abu Azijos bankai – BDO ir BPI – paneigė turintys kokių nors santykių su „Wirecard“.
Bendrovės akcijų kursas nusirito žemyn ir ji netrukus paskelbė bankrotą, palikusi 3 mlrd. eurų skolas, kurių kreditoriai greičiausiai neatgaus.
Dramatiškas „Wirecard“ žlugimas sukrėtė Vokietiją ir paskatino vyriausybę pertvarkyti šalies finansų priežiūros instituciją „Bafin“, kuri sulaukė griežtos kritikos už tai, kad nepaisė ankstyvųjų įspėjamųjų ženklų dėl „Wirecard“.
Daugelis žmonių tiesiog „nenorėjo tikėti, kad“ bendrovėje, kuri ilgą laiką buvo šlovinama kaip viena iš Vokietijos verslo lyderių, „darbavosi sukčiautojai“, sako Frankfurte įsikūrusio Finansinių studijų centro profesorius Volkeris Bruehlas (Volkeris Briulis).
„Wirecard“ skandalas gerokai pakenkė Vokietijos, kaip finansų centro, reputacijai“, – pridūrė jis.
