Honkonge vykusioje energetikos konferencijoje „Advanced Resources International“ atstovas Scottas Stevensas kalbėjo apie skalūninių dujų ateitį ir tvirtino, kad nei Europoje nei Azijoje skalūnų dujų dėka neįvyks energetinė revoliucija, rašo „Business Insider“.
Primename, kad skalūnų dujos pastaraisiais metais sukėlė perversmą JAV energetikoje ir leido kelis kartus sumažinti dujų kainas. Nemaži tokių dujų telkiniai buvo aptikti ir kitose pasaulio dalyse, o technologinės pažangos dėka šio ištekliaus gavyba tapo realybe.
S. Scottas pastebi, kad priešingai nei kitų ekonominių krizių metu, 2008 metais prasidėjęs sunkmetis nesumažino išteklių kainų. Tokia anomalija susiformavo dėl augančios paklausos besivystančiose rinkose. Kita vertus, energetinių išteklių kainas didina ir tai, kad ilgainiui siekiant išgauti iš žemės gelmių tą patį energijos kiekį reikia sunaudoti vis daugiau energijos, nes patys prieinamiausi žaliavų telkiniai jau yra ištuštinti, tad žmonijai tenka kurti sudėtingesnes technologijas, kad būtų galima eksploatuoti atšiauriose vietovėse esančius naftos ir dujų telkinius.
Anot S. Stevenso, netikėtas skalūnų dujų gavybos proveržis JAV dujų kainas sumažino nuo 30 iki 2,8 JAV dolerio. Šių dujų pakaks artimiausiam šimtmečiui. Ilgainiui bus galima išgauti ir skalūnų naftą, tačiau jos poveikis rinkos kainoms bus mažesnis, nes tikimasi, kad 2020 metais tokios naftos gavybos apimtys sieks 2 mln. barelių per dieną (JAV per dieną suvartoja maždaug 19 mln. barelių naftos).
Kas lėmė tokį skalūnų dujų suklestėjimą JAV?
S. Stevenso teigimu, pati gamta apdovanojo Ameriką palankiu geologinių sluoksnių išsidėstymu. Išgaunant skalūnų dujas energetikos bendrovėms iš pradžių tenka daryti vertikalų gręžinį, o pasiekus skalūnų sluoksnį gręžimo kryptis yra koreguojama ir tampa horizontali. JAV teritorijoje žemės sluoksniai yra išsidėstę tarsi sluoksniuotas pyragas, todėl skalūnų dujų telkiniai beveik visada yra lengvai pasiekiami. Tuo tarpu Europoje ir Azijoje šie sluoksniai išsibarstė chaotiškai ir dažnai persidengia, todėl darant gręžinius dažnai būtų atsiremiama į kitų uolienų sluoksnius.
Antra, JAV teritorijoje didžioji dalis žemės priklauso privatiems savininkams, o geologiniai duomenys yra viešai prieinami. Dėl šios priežasties kiekvienas norintis gali lengvai atrasti tokių dujų telkinių ir įtikinti žemės savininkus už tam tikrą mokestį suteikti išteklių eksploatavimo teisę. Tuo tarpu kitose šalyse daug žemės plotų priklauso valstybei, o Kinijoje geologiniai duomenys yra laikomi valstybės paslaptimi, tad privačios bendrovės žvalgydamos dujų telkinius susiduria su apribojimais.
Trečia, JAV veikia gausybė nedidelių privačių energetikos bendrovių, kurios yra nusiteikusios rizikuoti ir investuoja į skalūnų dujų gavybą. Kitose šalyse dominuoja didelės energetikos bendrovės, kurios mieliau renkasi tradicinius išteklių gavybos būdus.
Pagaliau ketvirtąja priežastimi S. Stevensas įvardijo didžiulę konkurenciją JAV energijos išteklių tiekimo rinkoje, kurios dėka kainos yra itin mažos. Kitos pasaulio valstybės stokoja tokios konkurencinės aplinkos, todėl kainas joms diktuoja monopolinės arba oligopolinės bendrovės.
Dėl šių priežasčių S. Stevensas skeptiškai vertina Azijos ir Europos galimybes pakartoti JAV sėkmę skalūnų dujų srityje. Jo nuomone, nebent tik Meksika, Argentina ir Australija galėtų perimti JAV praktiką.
