Arnas Mazėtis, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Vyriausybė nutarė, kad skalūnų dujų gavyba pirmus trejus metus turi būti apmokestinta 1 proc. tarifu, o ne nuliniu, kaip siūlyta iki šiol. Toks sprendimas priimtas siekiant išvengti ilgų derinimo su Europos Komisija (EK) procedūrų. Galutinį sprendimą priims Seimas.
Neseniai Vyriausybė pritarė naujiems mokesčiams už Lietuvoje išgaunamus angliavandenilius, tarp jų ir už skalūnų naftą bei dujas. Pakeitimai jau iškeliavo į Seimą, o pirmadienį bus pakeistas ir Naftos bei dujų išteklių mokesčio pavadinimas į Angliavandenilių išteklių mokestį.
Pirmąjį konkursą laimėjusi amerikiečių kompanija „Chevron“ iš skalūnų dujų žvalgybos pasitraukė kilus diskusijoms, kokį mokestį reikėtų taikyti juos išgaunant. Buvo siūloma šią veiklą apmokestinti 40 proc. Norėdama pritraukti naujų investuotojų, Vyriausybė nutarė tradicinei naftai taikyti 12 proc. mokestį neatsižvelgiant į telkinio vietą ir išgaunamą kiekį, o investuojančius į skalūnų ieškojimą ir gavybą net trejus metus atleisti nuo mokesčių, vėliau taikyti 15 proc. tarifą.
Tačiau Konkurencijos taryba suabejojo nulinio mokesčio taikymu ir rekomendavo kreiptis įvertinimo į Europos Komisiją.
„Konkurencijos taryba iškėlė tokią problemą, kad galbūt nulinis tarifas gali būti vertinamas, kaip valstybės pagalba, todėl reikėtų atsiklausti EK. Žinoma, mes tą galime padaryti ir tikriausiai darysime, tačiau procedūra gali trukti iki pusės metų, todėl ėmėme ieškoti kitų galimybių [...]. Viena alternatyva – 1 proc. tarifas, kuris būtų visiems vienodas“, – interviu LRT Radijui sakė aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.
Lengvinamos ne tik sąlygos investuotojams. Didžiausia įstatymo pakeitimo naujovė, kurią siūlo Vyriausybė – 20 ar 30 proc. surinktų mokesčių skirti savivaldybėms, kurių teritorijose bus rasta iškasenų. Taip norima užtikrinti, kad vietiniai gyventojai gautų kuo didesnę naudą iš atkeliaujančių investicijų.
Prieš skalūnų dujų žvalgybą ir gavybą ypač protestavo Vakarų Lietuvos gyventojai – jie teigė, kad tai užterš aplinką.
Naujiems Vyriausybės mokesčių siūlymams dar turi pritarti Seimas, parlamentarams tą padarius, pataisos įsigaliotų jau kitų metų sausį – tuomet būtų skelbiamas naujas skalūnų dujų žvalgybos konkursas, kuriuo, teigiama, domisi užsienio kompanijos.
Tačiau dar laukiama Konstitucinio Teismo išaiškinimo: 33 Seimo nariai kreipėsi dėl praėjusį pavasarį Parlamente priimtų Žemės gelmių įstatymo pakeitimų. Jei parlamentarai sulauktų palankaus jiems sprendimo, Lietuvoje apskritai būtų uždrausta bet kokia skalūnų žvalgyba dabartinėmis technologijomis.