Pirmąją straipsnio dalį skaitykite čia.
Latvijoje registruota bendrovė teikti paslaugų Lietuvoje negali
Latvijos sostinėje Rygoje įsikūrusios SIA „Modera“ elektroninio pašto adresą aptikome sms žinutėje nurodytoje interneto svetainėje skambiu pavadinimu „nacionalinepaskola.lt“. Klausimus jos atstovams išsiuntėme elektroniniu paštu. Dar praėjusį ketvirtadienį. Bet atsakymo nesulaikėme ir pirmadienį.
Tačiau sulaukėme pranešimų, kad žinutės privatiems asmenims siunčiamos ir toliau – įvairių mobiliojo ryšio operatorių klientams. Tai daroma nepaisant to, kad ši kompanija, pasirodo, net negali Lietuvoje teikti tokių paslaugų.
Lietuvos banko (LB) Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų priežiūros skyriaus viršininkė Renata Babkauskaitė redakciją informavo, kad „vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymu, asmuo turi teisę verstis vartojimo kredito tarpininko veikla tik tada, kai priežiūros institucija jį įrašo į viešąjį vartojimo kredito tarpininkų sąrašą“. Tačiau SIA „Modera“ į pastarąjį sąrašą nėra įtraukta, todėl „neturi teisės teikti vartojimo kredito tarpininkavimo paslaugų Lietuvos Respublikoje“, pranešė LB atstovė. R. Babkauskaitės teigimu, LB stebi situaciją ir prireikus imsis atitinkamų veiksmų.
„Rekomenduojame vartotojams būti ypač atsargiems asmenų, neįrašytų į LB tvarkomus vartojimo kredito davėjų ar jų tarpininkų sąrašus, siūlomų paslaugų atžvilgiu, nes tokiu atveju nėra taikomi Vartojimo kredito įstatyme įtvirtinti vartotojų apsaugos ir jų teisių gynimo mechanizmai“, – pataria R. Babkauskaitė.
Pasitikrinti, ar paslaugas siūlantis asmuo ar įmonė įrašytas į jos minėtą sąrašą, ji rekomenduoja Lietuvos banko interneto svetainėje.
Kita bendrovė – „Provident Polska S.A.“ filialas Lietuvoje – anot „Provident Finansai“ marketingo vadovės Dovilės Krinickienės, nieko blogo nedaro, nes gyventojų gauti atvirlaiškiai – „tai originalesnės formos reklaminė skrajutė, kuri yra mėtoma į gyventojų pašto dėžutes“, kurios nemetamos į tas dėžutes, ant kurių užrašyta „nepageidauju gauti reklamos“ ar koks nors panašus užrašas. Nesusipratimų su potencialiais klientais, jos teigimu, neturėtų būti, nes su potencialiais klientais susitinkama, akcijų taisyklės išsamiai pateikiamos internete, ir net jei klientai patirtų sunkumų ir paskolos gražinimas būtų atidėtas, papildomų išlaidų skolininkas nepatirtų.
Beje, pasirodžius pirmajai šio straipsnio daliai jie taip pat pabrėžė, jog „tai nebuvo loterija, o originalesnio formato reklaminė skraujutė“. „Mes siūlome 100 proc. nuolaidą palūkanoms visiems, kurie akcijos laikotarpiu ima paskolą“, – pabrėžė „Provident Finansai“ atstovai.
Įstatymų jie nepažeidžia, bet jūs reklamos neprašėte
Ar paslaugų reklamos būdai, kuriuos naudoja minėtos kompanijos, teisėti ir kaip atsikratyti įkyrių paslaugų siūlytojų, – klausė skaitytojai, pranešę apie juos papiktinusias akcijas.
LB vertinimu, „Provident Polska S.A.“ filialo „Provident Finansai“, kuris turi teisę teikti vartojimo kreditus, „vartojimo kredito sutarties reklama neprieštarauja finansinių paslaugų reklamą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams“. Tačiau R. Babkauskaitė pridūrė, kad bendri reikalavimai prekių ir paslaugų reklamai, įskaitant reklamos teikimą vartotojams, nustatyti mūsų šalies Reklamos įstatyme (13 straipsnio 1 dalis) numato, kad „reklama telefonu, telefaksu, teleksu, elektroniniu paštu gali būti teikiama tik reklamos vartotojo sutikimu arba jo prašymu“. Ir atvirkščiai – jei esate pareiškę, kad nesutinkate gauti reklamos, ją teikti tiesiogiai jums – draudžiama.
Jei šių nuostatų nesilaikoma, skųstis dėl nepageidaujamos reklamos, įskaitant ir finansines paslaugas, kurią gaunate telefonu, elektroniniu paštu, trumposiomis sms žinutėmis reikėtų Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Nelieka nuošalyje ir Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija.
VDAI: skundų dėl neteisėtos tiesioginės rinkodaros padaugėjo 4 kartus
„Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) sulaukia daug skundų dėl vykdomos tiesioginės rinkodaros telefonu ar elektroniniu paštu. Tarp pernai gautų 505 skundų net 221 susijęs su tiesiogine rinkodara. Administracinių teisės pažeidimų protokoluose 2014 m. užfiksuoti 65 pažeidimai, iš jų 20 dėl tiesioginės rinkodaros, – redakcijai pranešė VDAI vyriausioji specialistė Raminta Sinkevičiūtė-Šečkuvienė. Ji pridūrė, kad VDAI duomenimis, 2012 m. iš 324 skundų su tiesiogine rinkodama buvo susiję 42, 2013 m. iš 327 gautų skundų – 59, taigi, kone 4 kartus daugiau. „Įvairių elektroninio pašto adresų galima rasti internete (skelbimų, pažinčių svetainėse ir pan.), iš kur jie pasinaudojant tam tikromis technologijomis gali būti surenkami. Dažnai bendrovės, dėl kurių veiklos skundžiamasi, nurodo, kad telefono numeris yra generuojamas atsitiktinai, automatiniu būdu“, – aiškina ji.
Tačiau net ir toks būdas, tęsia R. Sinkevičiūtė-Šečkuvienė, nėra teisėtas, jeigu besireklamuojantys negavo to asmens sutikimo, jog jis nori gauti reklaminius pasiūlymus. Ji taip pat priminė, kad tiesioginė rinkodara reglamentuota mūsų šalies Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme (14 straipsnis) ir Elektroninių ryšių įstatyme (69 straipsnis).
Pažeidėjams gresia baudos
VDAI, gavusi skundą, kad pažeidžiami asmens duomenų apsaugos reikalavimai, ir nustačiusi pažeidimus imasi priemonių, kad jie būtų ištaisyti. „Pažeidėjams teikiame rekomendacijas, surašome nurodymus, kad jie pataisytų tam tikras problemines sritis, arba administracinių teisės pažeidimų protokolus. Tačiau VDAI pati baudų neskiria. Surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, jei asmuo neįvykdo administracinio nurodymo, visa medžiaga perduodama teismui, kuris toliau nagrinėja bylą. Baudas skiria teismas. Pirmą kartą padarius tokį administracinės teisės pažeidimą numatytos baudos nuo 144 iki 289 eurų. Bauda už pakartotinį pažeidimą 289–579 eurai. Bet dažniausiai kaltininkai pasinaudoja galimybe sumokėti pusę minimalios baudos prašydami surašyti administracinį nurodymą“, –pastebi R. Sinkevičiūtė-Šečkuvienė.
Baudos skiriamos ir už Reklamos įstatymo pažeidimus. „Už Reklmos įstatymo 13 ir kituose straipsniuose (5-11, 14-18) nustatytų reikalavimų nesilaikymą reklaminės veiklos subjektams gali būti skiriama bauda nuo 289 eurų (1000 Lt) iki 8688 eurų (30 tūkst. Lt)“, – informavo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT).
Apsiginti nuo nepageidaujamos reklamos įmanoma
Ką daryti, kad negautume nepageidaujamų reklaminių žinučių?, – klausėme pašnekovų.
„Kadangi Reklamos įstatyme numatyta, jog reklama telefonu, telefaksu, teleksu ir elektroniniu paštu gali būti teikiama tik reklamos vartotojo sutikimu arba jo prašymu, o tiesiogiai teikti reklamą konkrečiam asmeniui, jeigu yra aiškiai išreikštas jo nesutikimas, draudžiama, reikėtų apsispręsti, ar norėsite gauti reklaminius pranešimus, ar ne, ir atitinkamai tai pažymėti, kai pildote bet kokias anketas“, – pataria VVTAT atstovai.
„Jūs pats, kiekvienas turėtumėte apsispręsti, ar norite pateikti savo asmens duomenis, kiek duomenų apie save norite atskleisti. Taip pat turėtumėte įvertinti, ar galite pasitikėti duomenų valdytoju. Kiekvienas turėtų pats aktyviai domėtis savo asmens duomenų tvarkymu, pavyzdžiui, išsiaiškinti, kokiais tikslais jo pateikti duomenys bus tvarkomi, kokius asmens duomenis pateikti yra privaloma, kam jie bus teikiami, dar prieš juos pateikdamas. Atidžiai perskaitykite visą informaciją prieš sutikdami dalyvauti loterijoje, lojalumo programoje, registruodamasis interneto svetainėje, socialiniame tinkle ir panašiai“, – rekomenduoja VDAI vyriausioji specialistė R. Sinkevičiūtė-Šečkuvienė.
Kur kreiptis?
Jei manote, kad jūsų asmens diuomenys naudojami netinkamai, galite pateikti sskundą VDAI. Tai galima padaryti ir elektroniniu būdu.
O jei esate įmonės atstovas ir norite pasitikslinti, ar galite kreiptis į žmones su pasiūlymais, nepažeisdamas įstatymų, atsakymą greičiausiai rasite VDAI parengtoje viešojoje konsultacijoje „Dėl išankstinio duomenų subjekto sutikimo norint naudoti elektroninių ryšių paslaugas tiesioginės rinkodaros tikslu".
Informacija, susijusi su tiesiogine rinkodara, pateikta ir VDAI interneto svetainės skiltyje „Klausiate–atsakome“: „Gavote elektroninio pašto pranešimą ar trumpąją žinutę (SMS) su tiesioginės rinkodaros pasiūlymu, bet sutikimo dėl to nebuvote davę?“
