Vasario 19 d. Seimo Europos informacijos biure įvyko Lietuvos vartotojų instituto ir Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos organizuota konferencija „Vartotojų apsauga finansinių paslaugų srityje“. Jos metu aptartos problemos, su kuriomis dažniausiai susiduria vartotojai esant ekonominei krizei, sudėtingėjant finansinėms paslaugoms bei augant jų pasiūlai, o taip pat būdai ir priemonės jas spręsti. Konferencijoje dalyvavo Feliksas Petrauskas, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius, Lina Lankė ir Vaidotas Jonutis, Vertybinių popierių komisijos nariai, Darius Andriukaitis, Draudimo priežiūros komisijos narys, Zita Čeponytė, Lietuvos vartotojų instituto direktorė, bei Kristina Nemaniūtė, Greitųjų vartojimo kreditų asociacijos direktorė.
Daugiausia skundų – dėl vartojimo kredito
„Didėjant finansinių paslaugų pasiūlai, daugėja ir jomis besinaudojančiųjų, todėl auga ir skundų finansinių paslaugų srityje skaičius, be to, pastaraisiais metais prie to prisidėjo sunkmetis, kai pablogėjo dalies finansinių paslaugų vartotojų finansinė padėtis“ – konferencijos dalyviams sakė F. Petrauskas. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – VVTAT) 2009 m. gavo 144 skundus dėl finansinių paslaugų raštu, dėl kurių buvo pradėti tyrimai, kai tuo tarpu 2008 m. tokių skundų buvo 66, o 2007 m. – 33. Taip pat praėjusiais metais buvo gauti 547 vartotojų paklausimai ryšio priemonėmis (elektroniniu raštu ir telefonu).
F. Petrausko teigimu, 2009 m. daugiausiai skundų gauta dėl paskolų, t.y. vartojimo kredito (26 proc.), mokėjimo kortelių (19 proc.) bei būsto paskolų (15 proc.). Skundai buvo susiję su neteisingai išduodamais pinigais bankomatuose, atsiskaitymu mokėjimo kortelėmis Lietuvoje ir užsienyje, „lupikiškomis“ palūkanomis, kredito grąžinimo galimybe prieš terminą, sutartinių sąlygų keitimu ir kt. Didžiausia vartotojų skundų dalis neteismine tvarka išnagrinėti priimant VVTAT nutarimą (59 proc.), trečdalis skundų išnagrinėti pasiekiant taikų susitarimą. Daugiausiai taikiai išspręsti skundai vartojimo kredito srityje (46 proc.). Visgi žymią dalį (31 proc.) sudarė nevykdomi sprendimai, dėl to, VVTAT direktoriaus nuomone, jo vadovaujamos institucijos priimami sprendimai turėtų būti ne rekomendaciniai, o privalomojo pobūdžio.
Konferencijos metu buvo atkreiptas dėmesys, kad Seime jau užregistruotas Vartojimo kredito įstatymo projektas, skirtas įgyvendinti daugiau vartotojų teisių numatančią Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių. Naujojo įstatymo projektas reglamentuoja kredito gavėjo mokumo vertinimą, kredito gavėjų ir kredito tarpininkų veiklos priežiūrą, standartinę informaciją apie vartojimo kredito sutartį, kredito davėjo teisę gauti kompensaciją išankstinio vartojimo kredito grąžinimo atvejais bei atsakomybės už įstatymo pažeidimus klausimus (pvz., numatyta, kad VVTAT gali skirti nuo 1000 iki 30 000 lt baudą, o esant atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms kredito davėjui (kredito tarpininkui) gali būti skiriama iki 120 000 lt bauda). F. Petrauskas konferencijoje dalyvavusius Seimo atstovus ragino nedelsti ir Vartojimo kredito įstatymą priimti dar šioje Seimo pavasario sesijoje.
Iš 54 investuotojų skundų patenkinti tik 7
Praėjusiais metais taipogi augo skundų dėl investicinių paslaugų teikimo skaičius. Jų Vertybinių popierių komisijoje (toliau – VPK) gauta 54. Tai 3,5 karto daugiau nei 2008 m.. Dažniausiai investuotojai skundėsi dėl informacijos apie siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką trūkumo, dėl rekomenduotų investuotojui netinkamų – itin rizikingų produktų, tokių kaip atpirkimo sandoriai (kai investuojama įkeičiant tam tikrą turtą), dėl investicijų portfelio valdymo.
Nors skundų daugėjo, tačiau daugeliu atvejų (76 proc.) pažeidimų tarpininkų veiksmuose nebuvo nustatyta; tik 7 investuotojų skundai buvo patenkinti. „Nedidelis pagrįstų skundų skaičius, lyginant su gautų skundų skaičiumi, rodo, kad Lietuvos investuotojai ne visuomet teisingai supranta savo pačių vaidmenį ir atsakomybę investicinių paslaugų procese, - sakė VPK narė Lina Lankė. - Nors finansų tarpininkas atsakingas už daugelį dalykų: investicinės paslaugos suteikimo klientui procesą, jo tinkamumą bei tai, kad klientui būtų pasiūlytos tik tinkamiausios finansinės priemonės, tačiau savo ruožtu kiekvienas žmogus turi pareigą rūpintis savo turtu, todėl tik jis pats yra atsakingas už galutinį konkretaus investicinio sprendimo priėmimą“.
Beje, VPK yra užsibrėžusi per šiuos metus sukurti alternatyvią ginčų ir skundų nagrinėjimo investicinių paslaugų srityje sistemą, kuri turėtų pradėti veikti jau nuo 2011 metų. L. Lankė INFOLEX teigė, kad nuspręsta to imtis dėl dviejų priežasčių: pirma, spręsdama ginčą VPK iki šiol neturėjo galimybės pasisakyti dėl atlygintinų nuostolių dydžio, antra, siekiama išplėsti VPK kompetenciją nagrinėti investicinius ginčus, kilusius ne tik dėl specialiųjų teisės aktų reikalavimų, bet ir dėl bendrųjų civilinių teisinių santykių. Pastaraisiais atvejais pareiškėjas turėdavo kreiptis į VVTAT arba teismą.
Nepatenkintų draudėjų – dvigubai daugiau
Draudimo priežiūros komisijos (toliau – DPK) duomenimis, per pastaruosius 4 metus draudėjų, nepatenkintų dėl tam tikrų draudikų veiksmų, kreipimųsi skaičius išaugo 87 proc.: nuo 227 iki 424 2006-2009 m. laikotarpiu. DPK tokias tendencijas sieja su vis aktyvėjančiais vartotojais, atitinkama finansinio švietimo veikla, kurį laiką augusia draudimo rinka bei paskutiniais metais šalį bei pasaulį apėmusiu ekonominiu sunkmečiu, privertusiu abi draudimo sutarties šalis įdėmiau ir apdairiau pažvelgti į savo finansinius reikalus.
Praėjusiais metais, kaip įprasta, daugiausiai ginčų kilo dėl transporto priemonių draudimo – transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo ir transporto priemonių valdytojų savanoriškojo draudimo (kasko). 56 proc. visų ginčų buvo išspręsta pareiškėjo naudai, o beveik trečdalis ginčų baigėsi draudėjui ir draudikui radus priimtiną kompromisą. D. Andriukaičio teigimu, ateityje prognozuojamas draudimo rinkos augimas, o kartu ir augsiantis/nusistovėsiantis draudimo ginčų skaičius, taip pat Europos Sąjungos valstybių narių draudimo įmonių veiklos Lietuvoje augimas, didesnė draudimo produktų įvairovė.
Ginta Gudauskaitė
