Draudimo bendrovės ERGO statistika rodo, kad, lyginant su pernai metų vasara, nelaimingų atsitikimų, kuriuose dalyvavo paspirtukais važiavę asmenys, skaičius išaugo beveik trigubai.
Be paspirtukų ir jų vairuotojų, avarijų metu dažnai apgadinami automobiliai ar sužalojami atsitiktiniai pėstieji, o žalą paprastai turi atlyginti avariją sukėlęs asmuo.
„Važiavimas paspirtukais – asmeniniais ar išnuomotais, elektriniais ar įprastais – tapo labai populiarus, o šį populiarumą skatina tai, jog paspirtukų galima išsinuomoti vis naujuose rajonuose. Todėl nenuostabu, kad šią vasarą ERGO registravo beveik tris kartus daugiau nelaimingų atsitikimų, susijusių su paspirtukais, apdraustais nuo nelaimingų atsitikimų, nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Taip pat išaugo kasko draudimo atvejų, susijusių su automobiliams paspirtukų padaryta žala“, – paaiškino ERGO žalos tvarkymo skyriaus vadovė Estijoje Caterina Lepvalts.
Dažniausiai paspirtukais važiavę asmenys susižeisdavo nukritę.
„Nors dažniausiai paspirtuko ir automobilio susidūrimai baigiasi įlenkimais ar išdaužtu stiklu, įvykio baigtis gali būti ir blogesnė. Bet kuri iš šalių gali išprovokuoti nelaimingą atsitikimą, tačiau susidūrus automobiliui ir paspirtukui, paspirtukas paprastai nukenčia labiau. Laimei, iki šiol mūsų praktikoje mirčių nebuvo, tačiau atsitikdavo taip, kad žmonės turėjo ilgai gydytis ligoninėse ar namuose“, – teigė C. Lepvalts.
Materialinė žala dėl nelaimingų atsitikimų, susijusių su paspirtukais, gali siekti tūkstančius eurų, pridūrė draudimo bendrovės atstovė.
