Paskutinį praėjusių metų mėnesį Seime buvo registruotos Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos, kuriomis siūloma nuo 2021-ųjų gegužės liberalizuoti prekybą alkoholiu sekmadieniais.
Viešumoje pasigirdo ir kitų svarstymų – pavyzdžiui, atlaisvinti alkoholinių gėrimų reklamą, laisviau reguliuoti, kuriose vietose galima prekiauti gėrimais.
Valdžios pozicija kol kas neaiški
Dar 2020-ųjų gruodį Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen užsiminė, kad ateityje gali būti atšaukti ankstesnės valdžios įvesti alkoholio pardavimo ribojimai. Tarp jų ir trumpesnis gėrimų pardavimo laikas.
Neseniai politikė asmeninėje „Facebook“ paskyroje teigė palaikanti alkoholio pardavimo laiko ribojimo atšaukimo projektą ir paaiškino savo poziciją.
„Aš nuosekliai, kaip ir Liberalų sąjūdis, buvome prieš neveikiančius ir neadekvačius draudimus. Tą komunikuojame nuo pat draudimų pradžios. Vilniaus universiteto mokslininkų tyrimai, viešai skelbti šių metų liepą rodo, kad alkoholio draudimai tikslo nepasiekia.
Priešingai, daugiau jaunimo pradėjo vartoti alkoholį, o ir kitos amžiaus grupės nepakeitė savo įpročių, arba tai padarė labai nežymiai“, – rašė V. Čmilytė-Nielsen.
„Taip pat verta kalbėti ir apie reklamos ribojimus. Ne aš viena turbūt mačiau ne mažiau tos reklamos gatvėse, tik ji buvo „pagražinta“ žodžiu „nealkoholinis“. Gal jau užteks „parodomųjų“ priemonių ir akcijų? Laikas imtis kokybiškos ir adekvačios teisėkūros“, – asmeninės socialinės paskyros įraše svarstė Seimo pirmininkė.
Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė neseniai žiniasklaidai sakė, kad tai šiuo metu nėra „svarbiausias gyvenime klausimas“.
„Tikrai nemanau, kad tai yra svarbiausias gyvenime klausimas ir apie tai reikia dabar gaišti laiką diskutuojant. Esame ne kartą diskutavę apie alkoholio draudimų peržiūrą komplekse.
Pirmiausiai reikia įsivertinti visas priemones, kurios buvo pastaruoju laikotarpiu priimtos, jų veiksmingumą, ir tada apsispręsti dėl komplekso keitimų, o ne dėl kiekvienos priemonės atskirai. (...) Tai tikrai nėra dabar svarbiausias man gyvenime klausimas, ar galima prekiauti alkoholiu sekmadienį“, – žiniasklaidai sakė I. Šimonytė.
Institucijos ribojimų atšaukti neskatina
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) pažymi, kad dabartiniai alkoholio ribojimai yra nukreipti į alkoholinių gėrimų prieinamumo ir vartojimo mažinimą, o atšaukus net ir dalį ribojimų „būtų nutolstama nuo bendrų Alkoholio kontrolės įstatymo tikslų“.
„Departamento vertinimu, svarstant galimybes panaikinti jau priimtus alkoholinių gėrimų draudimus, būtų nutolstama nuo bendrų Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo tikslų – mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą, riboti jų pardavimo ir vartojimo skatinimą, ypač tarp jaunų žmonių“, – savo poziciją išsako departamentas.
Vertindami valdžios siūlymą ilginti prekybos alkoholiu laiką, departamento specialistai atkreipia dėmesį ir į alkoholio ribojimą pagal pirkėjo amžių.
Departamento teigimu, Lietuva, pagal Europos Sąjungos šalių mokyklose atliktą tyrimą, yra geriausioje situacijoje per pastaruosius 16 metų, o dabartiniai alkoholio ribojimai tik padeda Lietuvai palaikyti tokį alkoholio vartojimo lygį.
„Reikėtų atkreipti dėmesį į Alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo Europos mokyklose tyrimo ESPAD 2019 (European School Survey Project on Alcohol and Other Drugs) rezultatus. (...) Alkoholis moksleiviams tapo mažiau prieinamas, jis pradedamas vartoti vėliau, taip pat mažėja dalis moksleivių, vartojusių alkoholį per 30 d. iki apklausos pradžios.
Alkoholio prieinamumas tarp moksleivių, kurie nurodė, kad alkoholinio alaus gali įsigyti lengvai ar labai lengvai, 2019 m. lyginant su 2003 m. sumažėjo 39 procentiniais punktais.
Stipriųjų alkoholinių gėrimų įsigijimo prieinamumas yra dar mažesnis – 2019 m. tik 41 proc. apklaustųjų respondentų nurodė, kad gali lengvai įsigyti stipriųjų alkoholinių gėrimų, kai tuo tarpu 2003 m. tokių asmenų buvo 69 proc.
Pirmą kartą pasigėrę nuo alkoholio 13 metų ir jaunesni respondentai 2019 m. sudarė 6,5 proc. apklaustųjų, o 2003 m. tokių buvo net 23,5 proc.
Be to, 2019 m. 27 proc. apklausoje dalyvavusių moksleivių teigė, kad vartojo alkoholinių gėrimų per 30 d. iki apklausos – 2003 m. tokių buvo 77 proc.“, – prideda NTAKD.
Vertindamas pastarojo tyrimo statistiką, departamentas sako, kad „šiuo metu galiojantys apribojimai duoda apčiuopiamus ir nenuginčijamus rezultatus, ypač jaunimo tarpe“, todėl esamų ribojimų, bent jau amžiaus cenzo, atšaukti neskatintų.
