Siūloma įvesti mokestinę rinkliavą už kiekvieną šalyje pagamintą, importuotą ir tiekiamą rinkai genetiškai modifikuotų veislių sėklų, produktų, vaistų, medicininių gaminių ar pašarų pakuotę.
Tai numatantį Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) įstatymo pakeitimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys „darbietis“ Kęstutis Daukšys. Parlamentaras siūlo įpareigoti už produktus, turinčius GMO, mokėti į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą 5 proc. įmokas.
Pagal projektą, „fiziniai ir juridiniai asmenys, gaminantys, importuojantys ir tiekiantys rinkai maisto produktus, vaistus, medicininius gaminius, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų mikroorganizmų ir (ar) genetiškai modifikuotų organizmų arba kurie pagaminti ar gauti iš genetiškai modifikuotais produktais, genetiškai modifikuotais pašarais, genetiškai modifikuotais vaistais ar genetiškai modifikuotais medicininiais gaminiais šertų gyvūnų, privalo į valstybinį Privalomojo sveikatos draudimo fondą mokėti 5 procentų dydžio įmokas nuo pagaminto, importuoto ir tiekiamo rinkai viso produkto vertės“.
K. Daukšys tikisi, kad įgyvendinus įstatymo pataisas būtų galimybė surinkti papildomai mokesčių į šalies biudžetą. Politikas prognozuoja, kad siūlomas įstatymas gali paskatinti verslo subjektus atsisakyti GMO naudojimo jų tiekiamuose produktuose, taip pat bus sudarytos palankesnės konkurencijos sąlygos asmenims, kurie tiekia rinkai maisto produktus, vaistus, medicininius gaminius ar pašarus, kurių sudėtyje GMO nėra.
Nors viešai skelbiama, kad kiekvienas žmogus turi teisę rinktis, kokius maisto produktus pirkti, tačiau, K. Daukšio nuomone, faktiškai ši galimybė yra atimta, kadangi apie 95 proc. Lietuvos gamintojų gaminamų maisto produktų yra pagaminti naudojant kelis arba net keliolika maisto priedų.
„Oficiali statistika nerenka ir neteikia duomenų apie pašarų, maisto produktų, vaistų ar medicininių gaminių gamybą ir vartojimą pagal jų sudėtį - turinčių GMO ir neturinčių. Tačiau stebint šalies maisto produktų rinkos tendencijas ryškėja didėjanti GM produktų rinkos dalis“, - sako K. Daukšys.
Jis pastebi, kad GM produktų ir pašarų kainos prekybos tinkluose yra apie trečdalį mažesnės negu tradicinių produktų prekių kainos. „Remiantis sociologiniu Lietuvos gyventojų tyrimu, galima spręsti, kad apie pusę gyventojų turi neigiamą nuomonę apie GMO. Tačiau beveik 40 proc. gyventojų nurodė, kad GM produktų pasirinkimą nulėmė šių produktų mažesnė kaina“, - sako Seimo narys.
Todėl, jo nuomone, būtina priimti Sveiko maisto programą, skatinti sveikų maisto produktų gamybą. „Vienas iš gamintojų skatinimo būdų - mokesčių politika“, - įsitikinęs K. Daukšys.
K. Daukšys siūlo, kad įstatymo pataisos įsigaliotų nuo 2011 m. sausio 1 d.
Siūloma uždrausti tiekti genetiškai modifikuotų augalų daiginamąją medžiagą
Siūloma uždrausti tiekti į Lietuvos rinką genetiškai modifikuotų augalų veislių daiginamąją medžiagą, išskyrus mokslinių tyrimų atlikimui.
Tokį Augalų sėklininkystės įstatymo pakeitimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo nariai Dailis Alfonsas Barakauskas ir Kęstutis Daukšys.
Parlamentarai tikisi, kad, uždraudus tiekti į Lietuvos rinką genetiškai modifikuotų augalų veislių daiginamąją medžiagą, bus užtikrinta sveikesnė gyventojų mityba.
Šiuo metu, remiantis Augalų sėklininkystės įstatymu, keliami reikalavimai tik Genetiškai modifikuotų augalų veislių dauginamosios medžiagos pakuočių etikečių užrašams ir ženklinimui.
Kaip pažymi projektą inicijuojantys Seimo nariai, ES ir Lietuvos tarnybos deklaruoja, kad griežtai kontroliuojamas ir ribojamas genetiškai modifikuotų augalų naudojimas maisto gamyboje.
„Tačiau šiandien daugelyje gyvulininkystės ūkių pašarų pagrindą sudaro GMO produktai, todėl ūkiuose be didesnių skrupulų gyvuliai ir paukščiai šeriami modifikuotomis sojomis, rapsais, kukurūzais, o artimiausiu metu gali būti šeriami GM bulvėmis“, - sako D. A. Barakauskas ir K. Daukšys.
Jie primena, kad ES dauguma bendruomenių ir politikų aktyviai priešinasi Europos Komisijos (EK) priimtam leidimui auginti genetiškai modifikuotas bulves „Amflora“. Šiuo metu visose ES valstybėse pradėti rinkti parašai dėl šio EK sprendimo atšaukimo.
Siūloma, kad Augalų sėklininkystės įstatymo pataisos įsigaliotų nuo šių metų liepos 1 d.
