Jaunimo iki 29 metų registruotas nedarbas mažėjo ir žiemos metu, sausį – nuo 7 iki 6,8 proc. (0,2 proc. punkto). Vasario pradžioje darbo ieškojo 29,9 tūkst. jaunuolių – 57 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu.
Daugiausia jaunimo (16–29 m.) neturi darbo Lazdijų rajone (10,5 proc.), tai pat didžiuosiuose šalies miestuose: Kaune (9,1 proc.) ir Vilniuje (8,9 proc.). Mažiausiai nedirbančio jaunimo – Birštone (3 proc.), Skuodo ir Varėnos rajonuose (po 3,3 proc.), Pagėgiuose (3,7 proc.).
„Įprastų sezoniškai vykstančių darbo rinkos procesų jau neužgožia pandemijos sukeltas staigus registruoto nedarbo šuolis, o vėliau ir kritimas,“ – sakė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus specialistė Jurgita Oksienė.
Keičiasi ir bedarbių struktūra pagal lytį. Jau antrą mėnesį iš eilės registruotų vyrų skaičius viršija moterų – vasario 1 d. buvo registruota 87,9 tūkst. moterų ir 89,4 tūkst. vyrų.
Palyginti su praėjusių metų vasario pradžia, moterų nedarbas mažėjo labiau negu vyrų: darbo neturinčių moterų dalis tarp darbingo amžiaus moterų sumažėjo 6,5 proc. punkto, analogiškas vyrų rodiklis mažėjo 5,8 proc. punktais. Vis dėlto moterų registruotas nedarbas išlikęs šiek tiek aukštesnis nei vyrų – atitinkamai 10,3 proc. ir 10,1 proc.
Vyresnių nei 50 m. asmenų registruotas nedarbas didėjo abu žiemos mėnesius: gruodį 0,1 proc. punkto, sausį – 0,3 proc. punkto.
„Žiemos mėnesiais įprasta matyti ryškesnį nedarbo didėjimą, tačiau dabar vyresnio amžiaus asmenų perėjimas į užimtumą vyksta lėčiau nei kitų amžiaus grupių asmenų. Vasario pradžioje darbo neturėjo 76 tūkst. vyresnių nei 50 metų asmenų – 27 proc. mažiau nei praėjusiais metais tuo pačiu metu“, – pabrėžė J.Oksienė.
Beveik ketvirtadalis vyresnio amžiaus asmenų darbo neturėjo Ignalinos (24 proc.) ir Lazdijų (23,7 proc.) rajonuose. Mažiausiai – Klaipėdos rajone (6,7 proc.), Birštone (8,3 proc.) ir Kretingos rajone (8,9 proc.).
Ilgalaikių bedarbių skaičius pusmetį taip pat tolygiai mažėja. Vasario pradžioje Užimtumo tarnyboje jų buvo registruota 55,6 tūkst. – 32,3 proc. mažiau nei prieš metus, kai jų buvo 82,1 tūkst. Vis dėl to ilgalaikių bedarbių bendroje struktūroje išlieka gerokai didesnė nei prasidedant COVID-19 pandemijai.
Tuomet ilgą laiką darbo nerasdavo vos daugiau nei 17 proc. registruotų bedarbių. Šių metų vasario 1 d. ilgalaikiai bedarbiai sudarė 31,4 proc. visų registruotų darbo neturinčių asmenų
