„Sistema veikia taip: Briuselis yra pasakęs, kad tie, kas degina iškastinį kurą – dujas, anglis, raudonąjį dyzeliną, mazutą, kieno deginimo įrenginiai yra didesnės nei 20 megavatų galios, o tokie yra Vilniuje, – turi pirkti kvotas, taršos leidimus. Mazutas yra 42 proc. taršesnis pagal šiltnamio efektą sukeliančias dujų emisijas nei tam pačiam energijos kiekiui išgauti dujos, tai deginant mazutą reikės 40 proc. daugiau sumokėti už taršą“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė S. Gentvilas.
Ministras negalėjo pasakyti, kiek Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) turės papildomai pirkti taršos leidimų, jeigu šilumos gamybai žiemą naudos mazutą.
„Lietuvos įmonės turi nemokamų kvotų, o jeigu jas viršys, jie turi pirkti europinėse biržose. Aš nežinau, kiek VŠT yra tų nemokamų kvotų ir kiek jie turės pirkti“, – sakė S. Gentvilas.
Anot jo, aplinkosaugos atžvilgiu mazuto deginimas nebus didelė tragedija, nes jis ir dabar tam naudojamas, tačiau nedideliais kiekiais.
„Didelės tragedijos nėra, kad ir kaip kurioziškai tai skambėtų iš aplinkos ministro lūpų, – mazutas Lietuvoje yra deginamas, tik ne tokiomis proporcijomis, ką norima padaryti šią žiemą“, – kalbėjo ministras.
Pasak S. Gentvilo, dujų deginimas yra tik Vilniaus problema – kiti miestai jau atsikratė priklausomybės nuo jų, Jis tikisi, kad kitais metais sostinėje pradės veikti kogeneracinė jėgainė, kuri Vilnių išvaduos nuo šios priklausomybės.
„Laikinas košmaras – pasapnuosim, išprakaituosim tą mazutą, o kitų metų balandį, tikėkimės, Vilniuje pradės veikti biokuro visi pajėgumai“, – sakė S. Gentvilas.
