Pasak centrinio banko vadovo, kainos per mėnesį gali kisti dėl jų didinimo arba mažinimo su avansu.
„Visai nenuostabu, kad mėnesį, palyginti su mėnesiu prieš tai, mes galime matyti tam tikrų sumažėjimų, nes kainų lygis iš tikrųjų spurtavo. (...) Yra vadinamieji meniu kaštai perkainavime, kai tu nekeiti kainų tiek dažnai, bet kai keiti, tai truputį su avansu. Tai to taip pat gali būti, kad gali būti defliaciniai procesai. Ar mes matysime reikšmingą kainų lygio kritimą Lietuvoje, aš taip nemanau“, – spaudos konferencijoje antradienį teigė G. Šimkus.
Jo teigimu, metinė infliacija gali mažėti, tačiau tai priklausys nuo konkurencijos vidaus rinkoje ir nuo padėties užsienio rinkose.
„Metiniai infliacijos tempai sulėtės, bus galima matyti ir tam tikrą kainų korekciją žemyn, tai visiškai nenuostabu, bet viskas priklauso nuo kelių dalykų: nuo konkurencijos vidaus rinkoje ir nuo to, kokios kainos yra išorės rinkose, nes mes labai daug kainų šoko pasiimame iš ten“, – pridūrė G. Šimkus.
Pasak LB valdybos pirmininko, augantis darbo užmokestis išliks infliacijos Lietuvoje varikliu.
„Infliacija Lietuvoje ilgą laiką buvo didesnė nei euro zonoje ir prie to nemažai prisidėjo tai, kas vyko mūsų rinkoje. Tai būtent darbo užmokesčio augimas – pirmiausia tai atsispindėjo paslaugų infliacijoje. Todėl darbo rinka išlieka pakankamai intensyvi, o tai bus vėlgi tam tikras infliacijos Lietuvoje komponentas“, – teigė G. Šimkus.
Lietuvoje gegužę, išankstiniais vertinimais, mėnesio defliacija buvo 0,1 proc., tuo metu metinė infliacija siekė 10,7 procento.
