„Kol kas nėra sprendimo, tai gali ir būti ir šiais metais, ir kitais – viskas priklausys nuo situacijos“, – pirmadienį žurnalistams sakė G. Šimkus.
„Akivaizdu, kad dramblys kambaryje – karas Ukrainoje, todėl darant bet kokius veiksmus yra labai didelis neapibrėžtumas“, – pridūrė LB vadovas.
Augantys infliacijos rodikliai, gerokai viršijantys ECB nustatytą 2 proc. tikslinį lygį, paskatino kai kuriuos banko tarybos narius paraginti nutraukti itin palankią banko pinigų politiką.
ECB atidėjo galimo palūkanų normos didinimo pradžią, sakydamas, kad tai įvyks „praėjus tam tikram laikui“ nuo turto pirkimo programos pabaigos.
Praėjusią savaitę ECB patvirtino, kad šį mėnesį užbaigs 1,85 trln. eurų specialią pandeminę vertybinių popierių pirkimo programą (angl. Pandemic Emergency Purchase Programme).
Pasak G. Šimkaus, ECB sparčiau mažins dar iki pandemijos pradėtą obligacijų pirkimo schemą, kurios pabaiga numatyta šių metų trečiąjį ketvirtį.
„Tai yra nekonvencinių priemonių atsitraukimas neigiamų palūkanų normų aplinkoje, tačiau sprendimų dėl įprastų priemonių kol kas nėra“, – sakė G.Šimkus.
Šiuo metu ECB palūkanų normos yra rekordiškai mažos: pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma siekia 0 proc., palūkanų norma, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe – 0,25 proc., o naudojantis indėlių galimybe, – minus 0,5 procento.
ECB prognozuoja, kad euro zonoje infliacija šiemet sieks 5,1 proc., 2023 metais – 2,1 proc., 2024 metais – 1,9 proc.
LB tikslins ekonomikos augimo prognozes
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus patvirtino, jog centrinis bankas tikslins šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozes, o jas paskelbs kovo 22 dieną.
„Siūlau palaukti. Akivaizdu, kad prognozės bus peržiūrėtos, kiek – dar reikia analizuoti ir įvertinti. Tai, kas įvyko, reikalauja papildomos analizės“, – pirmadienį žurnalistams sakė G. Šimkus.
„Niekas negalėjo prognozuoti to, kas įvyko. Akivaizdu, kad prognozės bus peržiūrėtos, nes mes dabar gyvename kitoje realybėje, – pridūrė jis .
Pasak centrinio banko vadovo, kol kas infliacija šalyje nepasiekė piko.
„Pavyzdžiui, dujų kaina balandžio mėnesio pardavimuose yra 2,5 karto didesnė nei buvo iki karo, trečdaliu pakilo naftos ir kviečių kainos (...) Kol bus žaliavų pokytis, tol ir čia (infliacijoje – BNS) bus augimas“, – sakė G. Šimkus.
Pasak LB vadovo, poveikį infliacijai šiuo metu daro pasikeitusi tarptautinė aplinka.
„Jeigu nebūtų buvę šitos Rusijos agresijos prieš Ukrainą, tai būtume pike (infliacijos – BNS) arba labai arti jo, bet dabar viskas stumiasi tolyn (...) Akivaizdu, kad infliacija bus didesnė, atsiranda požymių, kad energetikos kainos persimeta ir į produktų kainas“, – teigė LB vadovas.
Pasak statistikos departamento, vasarį Lietuvoje metinė infliacija siekė 14,2 proc.
Gruodį LB prognozavo, kad šalies BVP 2022 metais augs 3,6 proc.
Europos Komisija (EK) sausį sumažino šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę iki 3,4 proc., „Swedbank“ ir SEB bankai – atitinkamai iki 3,2 proc.ir 3,5 proc.
