„Ką tik kalbėjau su Susisiekimo ministru, išsakiau jam savivaldybės poziciją. Labai džiugu, kad nuspręsta dar kartą įvertinti, ar ministerijos ir Vyriausybės sprendimas atsisakyti žaliųjų rodyklių buvo visais atvejais naudingas. Tačiau naudingas kam? Pėstiesiems? Vairuotojams?
Svarbiausia – termino atidėjimas metams NĖRA problemos sprendimas, tik jo pavėlinimas. Niekam nereikia to blaškymosi (gal net ir kitas žodis čia tiktų) ir eismo dalyvių erzinimo", – feisbuke rašė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Pasak jo, Vilnius neprašė ir neprašo nukelti šio sprendimo įgyvendinimo.
„Miestas prašo galimybės savarankiškai nuspręsti dėl žalių rodyklių naudojimo, atsižvelgiant į eismo dalyvių saugumą ir sklandų judėjimą. Vietų, kur rodyklės liktų sostinėje, yra bent keliolika. Tikiuosi, kad ministerija ir Vyriausybė atsižvelgs į mūsų prašymą ir poreikius – judėti sklandžiai, ir, kas dar svarbiau, judėti saugiai.
Beje, dar labai būtų įdomu sužinoti, kas yra tos mistinės institucijos, kurių prašymu 2014 metais sprendimas buvo priimtas? Ir kur ta analizė, ar jos net nebuvo?", – dėstė meras.
Pasak sostinės vicemero Vytauto Mitalo, dalyje probleminių sankryžų šviesoforai perprogramuoti, įrengtos ir papildomos šviesoforų sekcijos, tačiau tai iš esmės problemų nesprendžia. Anot jo, mažiausiai keliolikoje sostinės sankryžų tiek dėl eismo pralaidumo, tiek dėl pėsčiųjų saugumo, būtų prasmingiausia grąžinti dešiniojo posūkio rodykles.
„Vilniaus miestas iš viso pertvarkė 52 sankryžas, kituose miestuose tokių sudėtingų sankryžų yra mažiau. Matyčiau, pagrindinis dalykas, kad su šiuo pakeitimu nenukentėtų pėsčiųjų saugumas. Tiesą sakant, yra vietų, kur naujų klausimų iškilo, o įrengti papildomas eismo juostas tiesiog nėra fizinių galimybių“, – BNS sakė V. Mitalas.
Politikas taip pat tvirtina, kad iš anksto šios situacijos nebuvo galima prognozuoti, kadangi galutinius eismo taisyklių pakeitimus, numatančius, kaip galima reguliuoti dešinįjį posūkį sankryžose, Seimas priėmė tik 2019-ųjų lapkritį.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad pirmadienį pranešta, kad posūkį į dešinę leidžiančios lentelės su žaliomis rodyklėmis ant šviesoforų gali grįžti bent dalyje Vilniaus miesto sankryžų, sako susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius. Jo teigimu, rodyklės grįžtų iki Vilniaus miesto savivaldybė sugebės išspręsti po jų nuėmimo susidariusias eismo problemas.
„Šiandien matome, kad situacija Vilniaus mieste nėra gera, žmonės skundžiasi, kad po nuėmimo žalių rodyklių didėja kamščiai. Tai šiandien priėmėme sprendimą, kad reikalui esant įvesime moratoriumą, tai reiškia pratęsimą žalių rodyklių galiojimo laikotarpio tam, kad savivaldybė galėtų pasiruošti ir atitinkamai įvesti pakeitimus“, – žurnalistams pirmadienį kalbėjo ministras.
Svarstoma, kad žaliosios rodyklės galėtų būti sugrąžinamos dar metams. Tam reikės pakeisti Vyriausybės nutarimą.
Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas teigė, kad kol kas vertinama, kuriose sankryžose rodyklės galėtų grįžti, tačiau atsisakė atskleisti tokių sankryžų sąrašą.
„Šiuo metu mes tiksliname sąrašą ir atidžiai stebime situaciją. Paskutinėmis praėjusių metų dienomis papildėme savo sąrašą, kur diegsime naujas sekcijas ar kitus sprendimus. Kasdien mūsų specialistai stebi atskiras sankryžas, kad būtų nuspręsta, kaip galima tobulinti“, – žurnalistams pirmadienį kalbėjo vicemeras.
Eismo pakeitimai
Įsigaliojus naujiems eismo organizavimo reikalavimams, nuo 2020 m. pradžios prie šviesoforų nebeliko lentelių su žaliomis rodyklėmis. Taip siekiama sumažinti konfliktinių situacijų skaičių ir apsaugoti pažeidžiamiausius eismo dalyvius.
Kadangi nuo 2020 m. sausio 1 d. prie šviesoforų esančios žalios rodyklės netenka galios, šių metų pabaigoje savivaldybės keliuose ir gatvėse pradėjo keisti eismo organizavimą, atsisakydamos lentelių su žaliomis rodyklėmis.
Šviesoforais reguliuojamose sankryžose dešiniojo posūkio reguliavimui panaudojus lenteles su žalia rodykle sumažėja į dešinę sukančiųjų laukimo laikas, tačiau padidėja konfliktinių situacijų su kitais eismo dalyviais, judančiais pagal eismą leidžiančius signalus.
Didžiausias pavojus sukeliamas labiausiai pažeidžiamiems eismo dalyviams – pėstiesiems ir dviratininkams. Tai lemia žmogiškasis faktorius, nesugebėjimas aprėpti informacijos gausos ar elementari vairuotojo klaidos galimybė, nes būtina stebėti pėsčiuosius ir transportą, kuriems dega leidžiamasis signalas.
