Užsienio žiniasklaida pranešė, kad Norvegijos kompanija „Höegh LNG“ rugpjūčio 17 dieną gavo 250 mln. JAV dolerių kredito garantijas Lietuvos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo ir išdujinimo įrenginio statybai iš Norvegijos kredito agentūros GIEK ir Korėjos kredito agentūros K-sure. Ši žinia Lietuvai reiškia, kad valstybė toliau stumiama klaidingos strategijos kryptimi, ją verčiant nuo dujų priklausoma šalimi.
„Kuras sudaro didžiąją, esminę dalį šilumos kainos. Aksioma čia paprasta: kuo pigesnis kuras, tuo mažiau kainuoja ir šiluma. Šiuo metu vykstanti diskusija yra esminė. Valdantieji nusprendė nukreipti valstybės lėšas į gamtinių dujų, o ne į biokuro platformą. Mūsų nuomone, reikėjo elgtis priešingai“, - sakė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) tarybos pirmininkas Andrius Janukonis.
Dabartinės kuro suvartojimo apimtys valdžios atstovams yra puikiai žinomos, skirtingų rūšių kuro kainų skirtumas – taip pat jokia paslaptis.
Importuojamoms ir nuolat brangstančioms gamtinėms dujoms įsigyti Lietuva kasmet išleidžia apie 1,2 mlrd. litų. Biokuras yra kone tris kartus pigesnis už dujas. Jei šilumos ūkyje būtų atsisakyta dujų, biokurui per metus Lietuva išleistų apie 0,5 mlrd. litų. Tai yra, kasmet šilumos gamyboje sunaudojamam kurui būtų išleidžiama apie 0,7 mlrd. litų mažiau, lyginant su išlaidomis dujoms.
Aiškus ir dar vienas svarbus skaičius – 2 milijardai. Tiek litų pakaktų šilumos ūkį visu 100 procentų pervesti ant vietinio, lietuviško, ir, svarbiausia, pigesnio kuro. Ši investicija valstybės mastu atsipirktų per trejus metus.
„Šilumos ūkio perėjimas prie biokuro taptų ypač efektyviu procesu, kuris duotų teigiamą ekonominį efektą visiems žmonėms, besišildantiems centralizuotai. Investicijų atsipirkimas – greitas, o išlaidos kurui mažėtų daugiau nei dvigubai. Tai reiškia ir reikšmingą šilumos tarifų mažėjimą visoje Lietuvoje“, - tvirtino A.Janukonis.
Kodėl valdantieji, puikiai žinantys šiuos skaičius, primygtinai kovoja už tai, kad taip neatsitiktų? Kodėl Lietuvai ketinama užkrauti brangią ir milžinišką dujų vartojimo infrastruktūrą – terminalą, nors dujos šilumos ūkiui iš principo nereikalingos.
Lyginant su biokuru, terminalas nenaudingas, nes verčia vartoti svetimą, importuojamą kurą, kurio kaina nevaldoma ir aukšta. Nenaudingas, nes neleidžia mažinti šilumos kainų, stabdo biokuro plėtrą, nekuria darbo vietų, neskatina vietinių investicijų, neigiamai veikia einamosios sąskaitos deficitą.
Maža to, terminalo statybos ir išlaikymas per 10 metų kainuos apie 3 mlrd. litų. Tai yra trečdaliu brangiau už investicijas, kurių reikia šilumos ūkio pervedimui prie biokuro.
„Konstatuokime: statome brangesnę infrastruktūrą, pririšančią Lietuvą prie brangesnio svetimo kuro. Tai neleidžia ir ateityje neleis mažinti šilumos kainos“, - pabrėžė A.Janukonis.
Ekonominės logikos nėra, valstybei nenaudinga, žmonėms – irgi. Kas laimi? Brangių gamtinių dujų tiekėjai, tarpininkai, terminalo statybininkai ir prižiūrėtojai. O svarbiausia – su aukštomis šilumos kainomis žodžiais kovojantys ir nemažėjančių šilumos sąskaitų įaudrintoje visuomenėje balsus medžiojantys politikai.
