Sąskaitoms už šildymą kovo mėnesį išaugus beveik trečdaliu, šilumos tinklų vadovai nelaukia Vyriausybės veiksmų ir patys kuria planus, kaip pažaboti į neviltį gyventojus varančias sumas. Jų teigimu, be pigios žaliavos – biokuro, reikėtų susimąstyti ir apie investicijas į šilumos tinklų įrangą.
Šiuo atveju iš visų šalies savivaldybių šilumos tinklų akivaizdžiai išsiskiria Varėnos šilumos tinklai. Šilumos kaina Varėnos gyventojams yra viena mažiausių Lietuvoje – šių metų kovo mėnesį Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) duomenimis, šilumos kaina Varėnoje siekė 21,47 ct/kWh. Viena priežasčių, dėl kurių Varėnoje šildymo kainos yra vienos mažiausių šalyje, – pigiai perkamas medienos biokuras, kuris sudaro 87 proc. miesto šilumos tinklų naudojamos žaliavos. Varėnos šilumos tinklai neseniai sugebėjo medienos biokuro nusipirkti itin pigiai – už 64,4 Lt/mWh. Vidutinė medienos biokuro kaina šalyje siekia 72,29 Lt/mWh.
Be to, norėdama sumažinti šilumos sąnaudas bendrovė griebėsi įrangos atnaujinimo. Šiuo metu esant itin šaltiems orams reikia įjungti ir papildomą mazuto šildymą, kuris padidina bendrą šildymo kainą. Kadangi prieš naudojant mazutą būtina pašildyti, o tai padidina šilumos gamybos sąnaudas, buvo įdiegtas lokalinis šildymas. Šiuo metu kaitinamas ne visas mazutas, o tik skirtas 1–2 valandoms, t. y. katilo užkūrimui. Taip sutaupoma energijos, nes jos nereikia naudoti mazuto šildymui.
Vis dėlto Varėnos šilumos tinklų vadovai nesitenkina tokiais rezultatais ir investuoja į šilumos tinklų atnaujinimo projektus. Vietoj neveikiančio rezervinio katilo statomas 4 MW galios biokuro katilas su ekonomaizeriu, kuris „aptarnaus“ visus tris biokuro katilus. Po atnaujinimo bendra katilinės galia turėtų padidėti maždaug 6 MW. Bendrovės „Varėnos šiluma“ vadovų teigimu, to turėtų pakakti, kad esant dideliems šalčiams nebereikėtų naudoti mazuto.
Pusę reikalingų investicijų skiria Europos Sąjungos fondai, o kitą pusę padengs pati bendrovė. „Šilumos kainos priklauso nuo daugybės faktorių, tačiau didelė tikimybė, kad šios investicijos ir žemomis kainomis perkamas biokuras leis sumažinti šilumos kainas dar labiau“, – pastebi UAB „Varėnos šiluma“ direktoriaus pavaduotojas Algimantas Bražionis.
Kol kas šildymas yra mišrus: ir vandeniu, ir garu. Planuojama, kad ateityje šildymas turėtų būti tik vandeninis. Taip šildymas turėtų būti efektyvesnis 8–10 proc. Artimiausiu metu miesto tarybai bus pateikta keletas alternatyvių sprendimų, kaip įgyvendinti projektą per kuo trumpesnį laiką. „Žinoma, tobulėjimui ribų nėra, bet šilumos tinklai nemiega: jie ne tik siūlo idėjas, kaip optimizuoti šilumos ūkį, bet ir aktyviai dalyvauja konkursuose ES lėšoms gauti, tad taip stengiasi sutaupyti ir savivaldybės biudžeto lėšas. Pavyzdžiui, ES lėšos padėjo pakeisti šilumos trasas“, – pasakoja Varėnos savivaldybės administracijos direktorius Algis Miškinis.
Jo teigimu, greitu laiku planuojama šilumą gaminti ir Naujųjų Valkininkų katilinėje. Taip pat bus sprendžiamas Matuizų gyventojų, kuriems šiuo metu šiluma tiekiama iš Matuizų plytinės katilinės, likimas.
