Sąskaitas užaugins anksti atvėsę orai – šiemet šildymo sezonas Lietuvos miestuose buvo pradėtas ankščiausiai per pastaruosius 3 metus.
Šiais metais daugiabučiai buvo pradėti šildyti nuo spalio 6 dienos, o mokyklos, darželiai ir ligoninės kai kuriuose miestuose ėmė šilti jau rugsėjo pabaigoje. Pernai šildymo sezonas buvo pradėtas apie spalio 12 dieną, o itin šiltu rudeniu pasižymėjusiais 2014 metais – tik spalio 22 dieną.
Šį spalį vidutinė lauko oro temperatūra šildymo laikotarpio metu, nuo spalio 6 iki 30 dienos, Vilniuje siekė apie +3,9 laipsnių šilumos, 2015-ųjų spalį buvo apie +5 laipsnių šilumos.
Pirminiais duomenimis, 60 kv. metrų ploto buto savininkas šildymui tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma gyventojų, šių metų spalio mėnesį vidutiniškai išleis 35 eurus. Toks butas vidutiniškai suvartojo apie 660 kWh (11 kWh/1 kv. m.) šilumos. Prieš metus toks butas suvartojo apie 540 kWh (9 kWh/1 kv. m.), o vidutinės sąskaitos už šią šilumą sudarė apie 30 eurų.
Šių metų spalį mažiausiai energijos naudojo naujos statybos daugiabučiai, kuriuose 60 kv. metrų ploto butų šildymui vidutiniškai suvartota apie 180 kWh (3 kWh/1 kv. m.). Čia mokėjimai už šilumą yra mažiausi – apie 9,5 eurus.
Daugiausia vartojo butai senuose ir pačios prasčiausios būklės šalies daugiabučiuose, kuriuose šildymui spalį reikėjo apie 1140 kWh šilumos (19 kWh/1 kv. m.), kuri gyventojams vidutiniškai kainuos apie 60 eurų. Prieš metus toks butas suvartojo apie 780 kWh (13 kWh/1 kv. m.) šilumos, o vidutinės sąskaitos už šią šilumą sudarė apie 43 eurus.
Šilumos suvartojimo apimtys kokybiškuose ir gerai prižiūrimuose namuose, lyginant su prastos būklės aplaidžiai administruojamais daugiabučiais, skyrėsi net devynis kartus.
Šį spalį vidutinė šilumos kaina Lietuvoje buvo 5,3 euro ct/kWh su PVM – 4 proc. mažesnė nei prieš metus ir apie 21 proc. mažesnė nei prieš 2 metus. 2015-ųjų spalį šilumos kaina siekė 5,5 euro ct/kWh, o 2014 metų spalį – 6,7 euro ct/kWh su PVM.
Šilumininkai atkreipia dėmesį, kad įtakos šilumos suvartojimui turi ne tik lauko oro temperatūra, bet ir daugiabučių bei jų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų būklė, jų priežiūra ir eksploatavimas.
Už tai atsakingi daugiabučių administratoriai ir šildymo bei karšto vandens sistemų prižiūrėtojai. Šios organizacijos taip pat privalo analizuoti, kodėl namas suvartoja daug šilumos, ir apie priežastis informuoti gyventojus. Būtent administratoriai ir prižiūrėtojai, kuriems gyventojai kas mėnesį moka atskirą mokestį, yra atsakingi už šilumos taupymą namo viduje, tolygų visų pastato patalpų šildymą ir karšto vandens tiekimą. Prižiūrėtojų veiklą kontroliuoja Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos.
Šilumos tiekimo įmonės atsakingos už nenutrūkstamą šilumos tiekimą vartotojams iki pastatų įvadų. Šilumininkai gyventojams taip pat teikia sąskaitas už šilumą, apskaitytą įvadinio šilumos skaitiklio ir paskirstytą pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą metodiką. Komisija kontroliuoja šilumos tiekimo įmones ir kiekvieną mėnesį skelbia šilumos kainas kiekviename mieste.
