„Verčia nerimauti. Turime naujus reguliavimus transporte – bus e. tollingo sistema įvesta. Automatiškai brangs pervežimai korovininiu autotransportu. Tai, mūsų manymu, gali šiek tiek įtakoti Klaipėdos uosto apimtis. Žemės ūkio produktų, grūdų krovai turės įtakos“, – šeštadienį LRT radijui teigė V. Šileika, prognozuodamas, ko tokėtis jūrų krovos kompanijoms 2025 metais.
Pasak jo, dalis ir lietuviškų krovinių gali pasukti ne į Klaipėdą, o į Latvijos uostus.
„Jeigu latviai tos e. tollingo sistemos neturi ir taip neapmokestinusi kelių, tai, galima galvoti, kad dalis šiaurės Lietuvos, iš tiesų, kuo toliau tuo labiau naudosis Latvijos uostais“, – tvirtino V. Šileika.
„Iš kitos pusės, yra grėsmė, kad keltų krova taip pat gali mažėti, nes kroviniai, kurie šiuo metu važiuoja iš Latvijos į Klaipėdą, taip pat galėtų galbūt būti nukreipti ar likti Latvijos uostuose“, – pridūrė jis.
Gruodį Seimas nusprendė, kad dėl užsitęsusių teisminių ginčų e. tollingas Lietuvoje pradės veikti 2026 metų sausio 1-ąją – pusmečiu vėliau nei buvo numatyta iki tol.
