o dabar tyčia ėmiau ir perskaičiau. Ir buvau teisus - tai pats tikriausias laiko gaišinimas. Nes:
1. Apie ką straipsnis? Apie tai, kad neturint būsto, jį galima išsinuomoti. Ar iki staipsnio skaitymo tikrai šito nežinojau?
2. Kokia autoriaus pozicija? Jokios.
3. Kokių "ekspertų" nuomonė pateikiama? Diletantų: vienas aiškina, kad norą turėti turto lemia kažkokia ypatinga genetika, o kitas kliedi, kad nuoma yra psichoanalizės dalis - noras sužinoti kaip, kur, su kuo ir kodėl noriu gyventi :)Negi reikia ypatingo proto, kad suprastum: jei neturi pakankamai pinigų, reikia išsinuomoti.

kvailesį pavadinimą sunku ir sugalvoti: būstas yra būtinybė, kaip ir maistas ar miegas. Prie ko čia lietuvių genai? Atseit, vokietis ar lenkas sutiktų gyventi pievoje, bet lietuviui - ne, kažkokio dar būsto reikia. Dar parašykite, kad išsilavinimo siekimas - brangus ir netikęs įprotis :)
Straipsnio net neskaičiau - pavadinimas juk tam ir reikalingas, kad žinotum ko neskaityti.

Nesutinku su tuo ponu.

Geriau toks siekis, nei kai uzsienieciai visa gyvenima nuomoja ir kraustosi kas metus. vaikai nezino kas yra namai.

nesamone moketi bankui 4 kartus didesne suma su palukanomis nei nuomos kaina, cia tik kvailumas daugiau...

bet grybo nesupjauti vistiek negali. Paskutinė pastraipa "..NT įsigijimo galimybės yra kiek kitokios – ten būstas yra dar brangesnis...." BET GALIMYBĖS TAI GERESNĖS !!! -:)) žr. NT įperkamumo indeksą (kiek laiko reikia dirbti už m2) ten tiesiog žmonių mentalitetas kitoks ir jie neskuba,nuomojasi ramiai ir neprisiriša prie vietos. Manau, kad pas mus nuo tarybinių laikų susiformavo toks požiūris, kai buto už dyką laudavo 20 metų ir gaudavosi vos ne gyvenimo tikslas. Ai dar mašina labai turėjo vertę -:))

vadinasi, lietuviai kilę iš vėžių

nuosavas namas yra pats geriausias pasiekimas gyvenime

amerikoj puse zmoniu didmiesciuose gyvena nuomojamame buste visa gyvenima ir vargo nemato