Šešėlinės ekonomikos dalis nuo BVP 2013 metais Lietuvoje sudarė 28 proc. Finansų ministras R. Šadžius metų pradžioje žadėjo kovą ir skambino pavojaus varpais dėl šešėlio aptemdytų euro įsivedimo perspektyvų. Ministrui geras žinias siunčia specialistai, kasdien jaučiantys kintantį šalies verslo kultūros pulsą. Kompanijos „Baltoji Buhalterija“ vadovė Sonata Stanislovaitienė tvirtina, kad verslas sparčiai mokosi skirti juodą nuo balto ir vis dažniau renkasi sąžiningus ir skaidrius standartus, o šešėlis kasmet mažės ir dėl augančio įmonių susirūpinimo savo reputacija.
Šešėlis pateisinamas?
Šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvoje ES vidurkį lenkia maždaug 10 proc., tačiau šie skaičiai ne visų suprantami vienodai. Viešojoje erdvėje nuolat pasigirsta nuomonių, kad būtent šešėlinė ekonomika buvo panacėja, leidusi Lietuvai išgyventi sunkmetį. Šiai nuomonei netiesiogiai antrina ir kai kurie laisvos rinkos ekonomikos šalininkai, baksnojantys į mokestinę naštą, kuri slegia smulkų bei vidutinį verslą ir tokiu būdu „priverčia“ verslininkus atokvėpio ieškoti šešėlyje.
Anot buhalterinių paslaugų kompanijos vadovės, tokios niūrios teorijos atspindi jų kūrėjų sugedimo laipsnį, bet ne rimtų Lietuvos verslininkų principus. Anot S. Stanislovaitienės, bent jau didžiuosiuose Lietuvos miestuose pažangus ir visuomeniškas verslininkų mąstymas pamažu išstumia juodosios buhalterijos metodus.
Nemokėti neapsimoka
Savo principinį požiūrį mokestinės politikos klausimais verslininkai vis noriau reiškia teisėtais ir vakarietiškais būdais, o ne kompromituodami savo reputaciją. „Sostinėje mūsų klientai nebemąsto „laukinių devyniasdešimtųjų“ terminais, o tvarkingi ir skaidrūs įmonės finansai šiandien yra ne tik moralės, bet ir reputacijos, įvaizdžio, rinkodaros faktorius“, - teigia „Baltosios Buhalterijos“ vadovė.
Verslo kultūros kaitą liudija ir tokių iniciatyvų kaip „Baltoji banga“ sėkmė ir populiarumas. Įmonės, dalyvaujančios „Baltosios bangos“ programoje, diegia skaidraus ir sąžiningo verslo principus, pasisako už etiško verslo kultūrą, reiškia nuolatinį bendrovės rūpestį savo reputacija. Tokiu būdu verslininkai perima europietiškus verslo principus – skaidrumą, sąžiningumą, įsipareigojimą viešajam interesui, nepriekaištingą reputaciją – ir, svarbiausia, išmoksta šiuos principus kūrybingai panaudoti savo reklamai.
„Juodiems“ durų neatidaro
Šia linkme kryptingai dirba ir patys buhalterinių paslaugų teikėjai, kurie visuomenės akyse dažnai vis dar yra matomi kaip pagrindinis „senųjų“ verslo papročių bastionas. Nuo pat nepriklausomybės Vilniuje veikianti buhalterinių paslaugų kompanija nutarė mesti iššūkį nusistovėjusiems stereotipams ir tapti naujos buhalterinės kultūros populiarintoja.
„Savo veikloje orientuojamės tik į patikimus, „baltais“ verslo principais besivadovaujančius klientus. Šias vertybes nusprendėme įkūnyti ir nauju savo pavadinimu – „Baltoji Buhalterija“. Tokiu būdu griežtai apribojome potencialių klientų ratą, bet nuo to jaučiamės tik geriau. Klientai sveikina už drąsą ir kūrybingumą, o mes pradedame tikėti, kad žinutę apie sėkmingą verslą be šešėlio nuo šiol galime perduoti ne tik savo klientams, bet ir klientų klientams, partneriams bei visuomenei, nes tie, kurie naudojasi mūsų paslaugomis, gauna ir oficialų Baltosios Buhalterijos sertifikatą“, - patirtimi dalinosi specialistė.
Ekonomistai tvirtina, jog šešėlinė ekonomika Lietuvoje sudaro apie 30 mlrd. Lt. Tikimasi, jog tiksliau šešėlio mąstą įvertinti, o galbūt ir pažaboti leis su euro įvedimu susijusios aplinkybės. Finansų priežiūros institucijos planuoja akylai kontroliuoti stambesnes grynųjų pinigų konvertavimo operacijas ir taip apsunkinti Lietuvos ekonomiką ir reputaciją žalojančių asmenų dalią.
