Prieš pusmetį garsiai ir optimistiškai pristatytas ekonomikos skatinimo planas sulaukia vis daugiau kritikos ir nepasitenkinimo. Vyriausybė žadėjo sumažinti ūkio nuosmukį, padėti išsaugoti verslą ir darbo vietas. Tačiau verslininkai tikina, kad ekonomiką turėjęs gaivinti planas kol kas nepasiteisina. Dauguma valdžios sprendimų didinti mokesčius tampa nepakeliama našta verslui ir puiki pagalba šešėlinei ekonomika.
Padidėję mokesčiai ir išaugę akcizai tapo stipriu postūmiu kontrabandininkams plėsti savo veiklą. Per Lietuvos sieną nelegaliai gabenami drabužiai ir maisto prekės. Tačiau teisėtvarkos pareigūnai pripažįsta, kad labiausiai suintensyvėjo akcizinių prekių kontrabandos srautas. Šios problemos augimo mąstą rodo ir ženkliai didėjantys nelegalių akcizinių prekių sulaikymo bei išėmimo vidaus rinkoje skaičiai.
Nelegali rinka auga valandomis
Muitinės kriminalinės tarnybos duomenimis, per šešis šių metų mėnesius, kontrabandos srautas lyginant su tuo pačių laikotarpiu pernai išaugo 40 proc. Policijos departamentas pateikia dar įspūdingesnius skaičius: pavyzdžiui, per pirmąjį pusmetį vien nelegalaus alkoholio sulaikyta beveik 400 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2008 metais. Apie tolesnį spartų nelegalios akcizinių prekių rinkos augimą byloja ir pirmojo bei antrojo šių metų ketvirčių teisėsaugos institucijų duomenų analizė: antrąjį ketvirtį lyginant su pirmuoju kone penkis kartus išaugo sulaikytų nelegalių tabako gaminių kiekis, dvigubai – etilo alkoholio.
Aiškiai pastebimas ir nelegalaus naftos produktų gabenimas per valstybės sieną intensyvėjimas. Pasak muitinės kriminalinės tarnybos analitikų, neretai į Baltarusiją ar Rusiją važiuojantys tušti krovininiai vilkikai iš ten grįžta taip pat be krovinio, tačiau jau su pilnais kuro bakais. Jei vilkikas, kartu tempia dar ir priekabą – šaldytuvą, kurios turi papildomus kuro bakus šaldymo režimui palaikyti, per vieną kartą gali būti įvežama apie 1500-2000 litrų degalų.
Oficialūs skaičiai liudija dar vieną tendenciją – didžiausi kontrabandos srautai ateina iš Baltarusijos ir Kaliningrado srities. Pavyzdžiui, šiais metais 44 proc. pasieniečių sulaikytų tabako gaminių pateko į Lietuvą iš Kaliningrado srities. Be to, lyginant šių metų antrąjį ketvirtį su pirmuoju tabako gaminių kontrabanda iš Kaliningrado išaugo dvigubai tiek sulaikymo atvejais, tiek sulaikytų gaminių kiekiu.
Tiesa, pasieniečiai pastebi, kad gerokai sustiprinus sienos su Kaliningradu apsaugą, kontrabandininkai rado kitą kelią – nelegalūs tabako gaminiai patenka per Rusijos ir Latvijos sieną, o tada tiesiai į Lietuvą. Tad net 38 proc. šiais metais sulaikytų tabako gaminių atkeliavo iš Latvijos. Taip pat imta kur kas intensyviau gabenti cigaretes iš Baltarusijos. Jei per pirmą šių metų ketvirtį čia buvo užfiksuoti tik 24 sulaikymo atvejai, tai per antrąjį jau 74.
Baltarusijos siena ganėtinai populiari ir tarp alkoholio kontrabandininkų. Prieš keletą metų pasieniečiai net aptiko „spiritotiekį“ – iš Baltarusijos į Lietuvą po žeme paslėptą plastikinę žarną perpumpuoti spiritą. Per dvejus metus akcizo tarifą alkoholiui Lietuvoje pakėlus 35 proc. kontrabanda iš Baltarusijos dar labiau suintensyvėjo.
Lyginant antrąjį šių metų ketvirtį su pirmuoju sulaikyto nelegalaus alkoholio kiekis čia išaugo net 16 kartų. Tuo tarpu su Kaliningrado sritimi dukart. Dar iškalbingesni visos nelegalios alkoholio rinkos augimo skaičiai. Praėjusiais metais, lyginant su 2007 m. tuo pačiu laikotarpiu, policijos pareigūnai iš nelegalios apyvartos išėmė net 254,4 proc. daugiau falsifikuotų alkoholinių gėrimų, taip pat 57,7 proc. padidėjo išimtų kontrabandinės ir 25,7 proc. naminės degtinės kiekiai. Šių metų sausio pradžioje akcizo mokestį pakėlus dar 15 proc. pirmąjį pusmetį iš nelegalios apyvartos išimta keturis kartus daugiau alkoholio nei 2008 m. tuo pačiu laikotarpiu.
Tačiau etilo alkoholio skirtingai nei kitų akcizinių prekių nelegalią rinką sudaro ne tik kontrabanda, bet ir pilstukas bei įvairūs falsifikatai. Teisėtvarkos pareigūnai pripažįsta, kad pastaruoju metu didele problema tapo nelegaliai iš Lenkijos į Lietuvą gabenami įvairūs skiedikliai, valikliai ir kiti daug etilo alkoholio turintys skysčiai. Lietuvoje šis spiritas yra išvalomas ir iš jo daromas pilstukas ar parduodamas, kaip originalių gėrimų falsifikatas.
Šių metų balandžio mėnesį Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai Vilniuje aptiko didžiulį nelegalaus spirito sandėlį, kuriame slėpta apie 50 tonų spirito, kurio vertė yra 2,5 mln. litų . Manoma, kad iš surasto nelegalaus alkoholio juodajai rinkai buvo galima pagaminti iki 250 tūkst. puslitrių vadinamojo „pilstuko“. Jei šis kiekis būtų parduotas oficialioje rinkoje, vien akcizo į valstybės biudžetą būtų sumokėta 2,2 mln. litų.
Brangiau nei pas kaimynus
Šiais metais pakėlus akcizo mokesčius stiprūs alkoholiniai gėrimai, tabako gaminiai ir degalai Lietuvoje parduodami kur kas brangiau nei kaimyninėse valstybėse. Akcizinių prekių rinka tai pajuto iš karto – gerokai smuktelėjo pardavimai. Kone ketvirtadaliu mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį parduota cigarečių, pusketvirto karto smuko stipraus alkoholio ir degalų pardavimai – ypač pasienio rajonuose. Dar įdomesnius faktus pateikė cigarečių platintojų užsakyti tyrimai. Jie parodė, kad praėjusiais metais kontrabandines cigaretes rūkė kas penktas Lietuvos gyventojas, o šiemet – jau kas ketvirtas.
Pernai populiariausių cigarečių pakelis Lietuvoje kainavo apie 5, šiemet jau daugiau nei 6, o rugsėjį, padidinus akcizus iki minimalaus ES lygio, pakelio kaina padidėjo iki maždaug 7 Lt. Pasak verslininkų, didmeninė prekyba šiemet smuko kur kas daugiau nei mažmeninė. Tai rodo, kad buvę klientai jau rado kitų būdų, kur įsigyti didelius kiekius cigarečių.
„Įgyvendinant valstybės prisiimtus įsipareigojimus ES ir nuo rugsėjo pradžios antrą kartą pakėlus akcizo mokesti rūkalams, brangesnes nei Lietuvoje cigaretes galima rasti tik Latvijoje. Tuo tarpu Rusijoje ar Baltarusijoje jos kone keturis kartus pigesnės. Ten tą patį pakelį populiariausių cigarečių Lietuvoje kainuojantį 7 Lt. ar daugiau galima įsigyti vos už 2 Lt. Todėl visai nenuostabu, kad ir didžiausi kiekiai kontrabandos sulaikomi būtent tų valstybių pasieniuose“, – sakė „Philip Morris Baltic“ korporacijos reikalų direktorė Baltijos šalims Aušra Balčiūnienė.
Iš kaimyninių šalių Lietuvoje taikomas bendras tabako akcizo dydis gerokai viršija Rusijos ir Baltarusijos, tačiau kol kas dar atsilieka nuo Latvijos ir labai nestipriai lenkia Lenkiją vien dėl kritusio zloto kurso. Pagal stojimo sutartį Lietuva įsipareigojo pakelti akcizo tarifą tabakui iki minimalaus ES lygio, kuris buvo pasiektas šį rugsėjį. Tuo tarpu dauguma kitų Lietuvoje taikomų akcizų tarifų gerokai viršija Europos Sąjungos direktyvose nustatytus minimalius reikalavimus. Pavyzdžiui, benzino akcizo tarifas ES minimumą šiuo metu viršija - 34,4 proc., etilo alkoholio - 132,5 proc., naftos dujų ir dujinių angliavandenilių - net 143,1 proc.
„Stipraus alkoholio akcizas Lietuvoje didžiausias lyginant su kaimyninėmis šalimis. Pavyzdžiui, Rusijoje ir Baltarusijoje akcizas mažesnis beveik tris kartus, tad jei Lietuvoje vidutinė pusės litro degtinės kaina yra 18 litų, tai Baltarusijoje vos už 6 Lt., o Rusijoje (Kaliningrado srityje) – 7 Lt. Tai itin palanki niša klestėti kontrabandininkams ir nelegaliai rinkai, nes daugiau nei trečdalį stipraus gėrimo kainos sudaro akcizas“, – stipriųjų alkoholinių gėrimų kainų skirtumą aiškino Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacijos (AGPĮA) prezidentas Laurynas Vilimas.
Pasak L. Vilimo, akcizo tarifai etilo alkoholiui Lietuvoje tris kartus didesni už esančius Rusijoje ir beveik tiek pat Baltarusijoje. Be to, kone 20 proc. viršija Lenkijos ir 9 proc. Latvijos.
Tai palanku ne tik kontrabandininkams, bet ir verčia pasienio gyventojus legaliai nusipirkti pigesnio stipraus alkoholio kaimyninėse ES šalyse.
Gerokai anksčiau ir gerokai daugiau Lietuvoje buvo kilstelėti ir naftos produktų akcizo tarifai. Lietuvai iki 2013m. metų pradžios buvo suteiktas pereinamasis laikotarpis palaipsniui kelti dyzelino akcizo tarifą iki minimalaus ES lygio. Tačiau tarifo augimo tempai per pastaruosius dvejus metus buvo gerokai padidinti ir nuo šių metų pradžios jis 20 proc. viršijo nustatytą minimumą. Dyzelino prekybos apmintys per pusmetį smuko apie 16 proc., tačiau didžiausias realizacijos nuosmukis buvo jaučiamas pasienio su Rusija ir Baltarusija degalinėse – čia dyzelinio kuro pardavimai smuko 30 proc. Vyriausybei pasiryžus ekonominiam eksperimentui ir nuo rugpjūčio 1 d. sumažinus dyzelino akcizą iki ES minimumo, rinka sureagavo akimirksniu. Lyginat rugpjūčio mėnesio dyzelino realizaciją su liepos mėnesiu, dyzelinio kuro pardavimai Lietuvos degalinėse išaugo 8-10 procentų.
„Vyriausybės sprendimas tikrai buvo teigiamas žingsnis, siekiant susigrąžinti „tranzitą“ į Lietuvą, atstatant sumažėjusį dyzelino vartojimą. Lietuvos dyzelino rinka vėl tampa pajėgi konkuruoti su kaimyninių šalių rinkomis, o anksčiau iš Lietuvos „iškeliavęs“ tranzitinis ir kitas komercinis transportas – pagrindiniai dyzelinio kuro vartotojai – rodo sugrįžimo į Lietuvą ženklus“, – sakė Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos (LNPPĮA) prezidentas Lukas Vosylius.
Pasak jo, aukšti degalų akcizai Lietuvoje skatino ne tik kontrabandą iš Rusijos ar Baltarusijos, bet ir legaliai pirkti degalus kaimyninėje Lenkijoje, kur akcizai yra kur kas mažesni, taip papildant kaimynės, bet ne Lietuvos biudžetą.
Valstybė praranda milijonus
Pajamų surinkimas į valstybės biudžetą drastiškai mažėja. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, per aštuonis šių metų mėnesius akcizų surinkimo planas neįvykdytas 91 mln. Lt. Didžiausia dalimi negaunama planuotų pajamų iš akcizo mokesčio už etilo alkoholį. Paskaičiuota, kad vien per aštuonis šių metų mėnesius į biudžetą nepateko net 81mln. litų akcizo mokesčių už etilo alkoholį lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2008 m.. Be to, alkoholiniai gėrimai sudaro net 96 proc. per šių metų pirmą pusmetį sulaikytų nelegalių akcizinių prekių vertės.
Nuo praėjusių metų pradžios pirmą kartą 20 proc. padidinus akcizo tarifą etilo alkoholiui, stipriųjų gėrimų pardavimai 2008 m. pirmąjį pusmetį sumažėjo 14,7 proc., lyginant su 2007 m. tuo pačiu laikotarpiu. Šiemet akcizo mokestį pakėlus dar 15 proc., stipriųjų gėrimų pardavimai lyginant su 2008 m. pirmu pusmečiu sumažėjo 30,2 proc. Smunkant pardavimams mažėja ir sumokami akcizo mokesčiai į valstybės biudžetą.
Statistikos departamento duomenis per paskutinius dešimt metų alkoholio suvartojimo kiekiai šalyje kasmet kito apie 1-3 proc. Tad alkoholio vartojimo kultūra pakito nežymiai. Tuo tarpu viso legalaus alkoholio pardavimai per pastaruosius dvejus metus smuko 40 proc. Galima daryti prielaidą , kad atitinkamą dalį rinkos yra užėmusi nelegali alkoholio rinka. Dėl to valstybės biudžetas kasmet praranda apie 200 mln. litų nesumokėto akcizo mokesčio.
Panaši situacija, kai pernelyg aukšti mokesčiai neduoda norimo rezultato, o tik skatina nelegalią rinką ir žlugdo legalų verslą, buvo galima stebėti prieš dešimtmetį. 1998 m. padidinus etilo alkoholio akcizo tarifą per metus pajamos iš šios akcizinių prekių tarifinės grupės sumažėjo 28,8 proc. Tik 2004 m. pajamos iš akcizų už etilo alkoholį priartėjo prie 1997 m. pajamų už šios rūšies akcizines prekes lygio, po to kai 1999 m. etilo alkoholio akcizo tarifas buvo sumažintas.
