Portalo tv3.lt skaitytojas Ignas pasakojo, kad 2 mėnesiams turi laikiną nedarbingumą.
„Buvo atlikta kojos operacija, jau mėnuo praėjo, kai turiu biuletenį. Liko dar vienas mėnuo reabilitacijos ir grįšiu į darbą. Darbdaviui nurodžiau, iki kada nebūsiu darbe.
Tačiau, nepaisant to, darbdavys pastoviai skambinėja ir klausinėja, kada grįšiu į darbą. Taip pat jis man siunčia darbo užduotis, kurias prašo atlikti namuose“, – pasakojo vyras.
Ignas tikino, kad pats nutraukti nedarbingumo nenori.
„Noriu visiškai atsigauti po operacijos ir tada kibti į darbus, tačiau darbdavys visiškai to nesupranta. Be to, argi legalu gaunant ligos išmoką toliau dirbti ir tikėtis gauti dar ir atlyginimą?“ – teiravosi vyras.
Jis piktinosi darbdavio elgesiu ir daromu spaudimu.
„Darbdavys tikisi, kad vardan darbo aukosiu savo sveikatą. Jis nebuvo patenkintas, kad tiek ilgai būsiu nedarbingume. Tačiau juk liga nėra atostogos, ne pats sugalvojau, kada man reikalinga operacija“, – skundėsi vyras.
Piktnaudžiaujantiems darbuotojams išmoką atimą
„Sodra“ komentavo, kad darbuotojai, gaudami ligos išmoką, privalo laikytis tam tikrų taisyklių.
„Išduodamas nedarbingumo pažymėjimą gydytojas supažindina pacientą su gydymosi režimu ir elgesio taisyklėmis, galiojančiomis laikino nedarbingumo metu. Kai žmogus nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo režimo, tai laikoma taisyklių pažeidimu. Pažeidus taisykles, ligos išmokos mokėjimas gali būti nutrauktas.
Laikino nedarbingumo metu negalima vartoti alkoholio ir kitaip svaigintis, dirbti, mokytis. Jei žmogus turi išduotą nedarbingumo pažymėjimą, jis neturėtų keliauti nei Lietuvoje, nei užsienyje, dalyvauti kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose. Žmogaus veiksmai neturi užtęsti laikino nedarbingumo trukmės – priešingai, šis laikotarpis turėtų būti skirtas poilsiui ir gydymuisi“, – komentavo „Sodra“.
Nedarbingumas atleidžia nuo darbo
Anot „Sodros“, jei darbdavys pažeidžia darbuotojo teises, ar kyla ginčas su darbdaviu, darbuotojas gali kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) tikino, kad sveikatos priežiūros įstaigos išduotas laikinasis nedarbingumas yra pateisinama neatvykimo į darbą priežastis.
„O taip pat darbuotojas šiuo metu neprivalo vykdyti darbdavio nurodymų ir (arba) darbo funkcijų. Darbdavys darbuotojo laikino nedarbingumo metu negali reikalauti darbuotojo atvykti į darbovietę ar kitaip vykdyti darbines funkcijas“, – tikino VDI.
Į VDI gali kreiptis darbuotojai, darbuotojų organizacijos ar kiti asmenys, jei nori informuoti apie vykstančius arba nuspėjamus darbo teisės pažeidimus. Pavyzdžiui, kai darbdavys nesilaiko darbo teisės normose nurodytų darbo ir poilsio reikalavimų, darbus organizuoja nesaugiai, psichologinio smurto atveju ar kt.
Gali būti kreipiamasi su rašytiniu skundu (prašymu) į VDI teritorinį skyrių dėl situacijos identifikavimo ir poveikio priemonių darbdavio atžvilgiu pritaikymo.
Sergamumas išaugo
„Sodros“ duomenimis, sausį ligos išmoką gavo 111,3 tūkst. žmonių. Tuo metu pernai gruodį išmoką gavo 100,3 tūkst. žmonių.
„Vidutinė vienos dienos ligos išmoka siekė 45,9 euro. Vidutinė ligos išmokos mokėjimo trukmė sausį – 8,8 darbo dienos. Iš viso sausį ligos išmokoms skirta 45 milijonai eurų“, – skaičiavo „Sodra“.
Remiantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, epideminis sergamumo lygis šiuo metu fiksuojamas didesnėje dalyje (35) iš 60 Lietuvos savivaldybių.
Sergamumas peršalimo ligomis yra pasiekęs piką. Sveikatos priežiūros specialistai teigia pastebintys išaugusį poreikį tyrimams, skirtiems kvėpavimo takų infekcijų sukeltoms ligoms diagnozuoti.
„Palyginus praėjusių metų gruodžio ir šių metų sausio mėnesių duomenis, matome, kad beveik ketvirtadaliu augo mūsų laboratorijoje atliekamų modernių kombinuotųjų testų, leidžiančių iš vieno mėginio aptikti net 4 virusus, skaičius.
Tai yra gripą, koronavirusą bei RSV ir adenovirusinių infekcijų sukėlėjus. Be to, palyginus su praėjusių metų pabaiga, šiuo metu COVID-19 atvejų mažėjo, tačiau išaugo nustatytų gripo atvejų skaičius“, – situaciją apžvelgė medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ Medicinos padalinio vadovas Simonas Ūselis.
Ekspertas atskleidė, kad, jų turimais duomenimis, vien šių metų sausį, bendrai vertinant kombinuotuosius ir įprastus gripo nustatymo testus, beveik kas penktas rodė teigiamą gripo rezultatą. 9 iš 10 nustatytų gripo atvejų buvo A gripo atmaina − ši atmaina siejama su sunkesne ligos eiga.
Anot jo, nors gripas yra dominuojanti ūminė viršutinių kvėpavimo takų infekcija, sergamumas yra fiksuojamas ir kitomis ligomis.
„Palyginus su praėjusiais metais, nors sergamumas COVID-19 infekcija yra sumažėjęs, tačiau vis dar siekia apie 3 proc. susirgimų. Pakankamai dažnai fiksuojami susirgimai ir sinusitu, tonzilitu bei faringitu. Šios ligos nepasižymi tokiu stipriu sezoniškumu, kaip gripas“, – vardijo specialistas.
