Lietuvos viešasis sektorius siūlo platų spektrą elektroninių paslaugų, tačiau nemaža dalis žmonių vis dar nepakankamai gerai apie jas informuoti, todėl nejaučia poreikio arba nedrįsta jomis pasinaudoti. Siekdami pateikti objektyvią informaciją potencialiems elektroninių paslaugų vartotojams, Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos ekspertai išsklaido dažniausiai sutinkamus mitus apie e. paslaugas.
E. paslaugų naudojimas kelia riziką asmens duomenims ir privačiai informacijai?
Kiekvienos administracinės ar viešosios elektroninės paslaugos kūrėjai ir administratoriai yra įpareigoti laikytis griežtų asmens duomenų rinkimo ir saugojimo taisyklių, kuriomis vadovaujantis informacinėse sistemose diegiami saugumo mechanizmai ir priemonės, neleidžiantys neteisėtai pasinaudoti asmenine vartotojų informacija.
Viešojo sektoriaus teikiamų e. paslaugų yra labai mažai?
Elektroniniuose valdžios vartuose, pasiekiamuose internete adresu www.epaslaugos.lt, pateikiamos nuorodos į daugiau kaip 500 elektroninių viešojo sektoriaus paslaugų, per juos savo paslaugas konstruoja ir teikia 130 institucijų.
Elektroninės paslaugos yra nereikalingos, nes jomis Lietuvoje niekas nesinaudoja?
Naujausia visuomenės apklausa, atlikta šių metų pradžioje, parodė, kad bemaž ketvirtadalis (24 proc.) suaugusių Lietuvos gyventojų naudojasi viešosiomis ar administracinėmis e. paslaugomis. Vakarų Europos ir kitų pažangių pasaulio valstybių patirtis leidžia teigti, kad per artimiausius 10 metų dauguma gyventojų valstybės ir savivaldybių institucijų paslaugomis pradės naudotis elektroniniu, o ne tradiciniu būdu.
E. paslaugų naudojimas yra labai sudėtingas?
E. paslaugų tikslas – užtikrinti efektyvų ir patogų jų naudojimą bei prieinamumą kuo didesnei visuomenės daliai. Todėl kūrėjai stengiasi pasirūpinti, kad e. paslaugos vartotojams būtų paprastos ir lengvai suprantamos, t. y. kad žmonėms nereikėtų ypatingų žinių ar gebėjimų tam, kad jie galėtų pasinaudoti e. paslaugomis – pavyzdžiui, užsisakyti leidimą mėgėjiškai žūklei ar pasikeisti vairuotojo pažymėjimą.
Valstybinės paslaugos negali būti teikiamos internetu, kadangi mažėja jų kokybė?
Atvirkščiai, būtent paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę išplečia jų teikimo gyventojams galimybes, mažina administracines sąnaudas, naikina korupcijos tikimybę. E. paslaugos leidžia kokybiškai aptarnauti gerokai didesnį kiekį žmonių, didinti valdžios įstaigų veiklos skaidrumą, eliminuoti žmogiškosios klaidos faktorių ir užtikrinti aukštą veiklos efektyvumą.
E. paslaugų naudojimas – dar vienas žingsnis į socialinę atskirtį?
Priešingai – elektroninės paslaugos mažina socialinę atskirtį. E. paslaugos kuriamos siekiant maksimaliai išnaudoti virtualią erdvę žmonių patogumui, jos ženkliai taupo laiką ir sudaro galimybę paslaugas gauti būnant bet kurioje vietoje, bet kuriuo metu. Todėl jos ypač naudingos nutolusių regionų gyventojams. Mažuose miesteliuose ar kaimuose gyvenantys žmonės gali internetu – pavyzdžiui, nuėję į miestelio viešąją biblioteką – užsisakyti ir gauti tokios pačios kokybės e. paslaugas, kaip ir didmiesčių gyventojai.
E. paslaugų diegimas yra per brangus Lietuvai?
Pastaraisiais metais absoliuti dauguma naujų e. paslaugų kūrimo projektų Lietuvoje įgyvendinami Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo lėšomis – tai reiškia, kad didžiąją dalį e. paslaugų sukūrimo išlaidų, kurias sudaro joms teikti reikalingų informacinių sistemų projektavimas ir kūrimas, techninės ir programinės įrangos įsigijimas, e. paslaugas administruojančių darbuotojų apmokymai ir kt., padengia Europos regioninės plėtros fondo lėšos. Interneto svetainėje „Prisijungusi Lietuva“, kurią rasite adresu www.prisijungusi.lt, pateikiami Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšomis sukurtų administracinių ir viešųjų elektroninių paslaugų aprašymai, naudojimo patarimai, nuorodos, atsakymai į vartotojams dažniausiai kylančius klausimus ir kita naudinga informacija.
