Dvivietis kambarys – kone du tūkstančiai
Nuo 31 euro už parą turint gydytojo siuntimą, iki 62 eurų už parą (1860 eurų per mėnesį) be jo. Tokias kainas dviviečiame kambaryje siūlo Vilniuje įsikūrę reabilitacijos ir slaugos namai „Gemma“. Kaip tv3.lt teigė jų atstovė Anželika Voinė, kainos nepriklauso nuo diagnozės ar kliento būklės sunkumo. Viską esą lemia pacientų ir jų artimųjų pageidaujamas komforto lygis.
„Iš viso mūsų centre galime priimti 100 pacientų. Jie gali būti apgyvendinti vienviečiuose arba dviviečiuose kambariuose, kuriuose yra funkcinės lovos, spintos ir spintelės rūbams bei kitiems daiktams, televizoriai, kondicionieriai, internetas.
Kiekviena palata turi individualias dušo ir tualeto patalpas su specialia neslidžia danga, porankiais. Pacientai turi galimybę išsikviesti personalą neišėję iš kambario pagalbos iškvietimo mygtuku. Esant poreikiui, jie aprūpinami judėjimui reikalinga neįgaliųjų įranga“, – vardijo A. Voinė.
Pasak slaugos namų atstovės, į minėtą kainą taip pat įeina maitinimas keturis kartus per dieną, o švenčių proga – specialus meniu. Be to, organizuojamas ir įvairus pacientų užimtumas kiekvieną dieną.
Palieka penktadalį pensijos
560 eurų už palyginus sveikų senjorų priežiūrą ir beveik 900 eurų už specialių poreikių reikalaujančių senolių slaugą. Tiek mėnesis kainuotų Adutiškyje įsikūrusiame reabilitacijos ir slaugos centre. Šių senelių namų direktorius Žydrūnas Eimutis sako, kad 560 eurų mokestis taikomas nesunkiomis ligomis sergantiems senjorams, kurie gali apsieiti ir be slaugytojo pagalbos.
„Standartinė bazinė kaina su slaugytojo priežiūra yra 690 eurų. Jeigu žmogus ar jo artimieji nenori rūpintis senolio vaistais, sauskelnėmis, tada kaina bus 790 eurų. O žmonėms su specialiaisiais poreikiais – 890 eurų, arba 29 eurai per parą“, – aiškino Ž. Eimutis.
Jis pridūrė, kad už 29 eurus esą galima jaustis kaip 4 žvaigždutes turinčiame viešbutyje su „viskas įskaičiuota“ paslauga.
Apie 100 vietų turinčiuose senelių namai taip pat priima ir tuos senolius, už kurių slaugą pasiruošusi mokėti valstybė. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, jeigu savivaldybės specialistai patvirtina, kad žmogus turi specialiųjų poreikių ir jam yra būtina nuolatinė globa, teoriškai pastarasis turi teisę patekti į norimus senelių namus bet kurioje savivaldybėje.
Tokiu atveju už gyvenimą senelių namuose senjoras turi atseikėti 80 proc. savo pensijos (pensijos dydis nėra svarbus) bei 100 proc. gaunamų slaugos kompensacijos pinigų. Likusią reikalingą dalį išskiria savivaldybė.
„Galiu pateikti konkrečių pavyzdžių. Vieno kliento išlaikymas per mėnesį kainuoja 890 eurų. Kaip jis apmokamas? 80 procentų žmogaus pensijos šiuo atveju lygu 111,57 euro, 56 eurai yra slaugos arba tikslinės priežiūros kompensacijos pinigai, o likę 722 eurai – sumokėti savivaldybės.
Kitam žmogui 890 eurų suma kompensuojama taip: 378 eurai ateina iš savivaldybės, 231 euras yra reikalinga pensijos dalis, o 280 eurų – slaugos pinigai“, – apmokėjimo sistemą paaiškino Ž. Eimutis.
Be to, jis pažymėjo, kad kiekviena savivaldybė yra nustačiusi maksimalią sumą už parą senelių namuose, kuri gali būti dengiama valstybės lėšomis ir dažniausiai svyruoja ties 30 eurų riba. Todėl, jeigu norima žūtbūt gyventi brangesniuose senelių namuose, skirtumą asmuo turi susimokėti pats.
Pasirašo ne visiems
Tiesa, pašnekovas pridūrė, kad pasitaiko situacijų, kuomet vienos savivaldybės atsakingi specialistai nenori išleisti žmonių į kitose savivaldybėse įsikūrusius senelių namus. Be to, neva yra atvejų, kuomet specialiuosius senjoro poreikius patvirtinantys dokumentai išduodami nenoriai. Tuomet už priežiūrą senelių namuose pacientų giminės arba jie patys privalo mokėti tik iš savos kišenės.
„Problema yra ta, kad šiuo metu nėra centralizuotos eilės į senelių namus. Gali, pavyzdžiui, šimtas žmonių atsistoti kad ir į dešimt skirtingų senelių namų ir laukti. Taip sukuriama eilių fikcija. Net jeigu vien įstaiga jau žmogų priėmė, kitoje jis vis dar stovi“, – teigė Adutiškio senelio namų vadovas.
Pasak Neįgaliųjų reikalų departamento Programų stebėsenos ir kontrolės skyriaus vedėjos Marijos Oleškevičienės, svarbu nemaišyti socialinės globos ir senelių namų.
„Didelė dalis valstybinių socialinės globos namų yra skirti proto ar psichikos negalią turintiems žmonėms, kurie nebūtinai turi būti senjorai“, – teigė M. Oleškevičienė.
Iš šiuo metu departamento tinklalapyje pateiktų valstybės valdomų socialinės globos namų sąrašo, tik dvi įstaigos, pasak M. Oleškevičienės, labiau atitiktų senelių namų statusą: į juos patenka nebūtinai psichikos ar proto negalią turintys žmonės. Tiesa, kainos juose taip pat kandžiojasi.
Štai mėnesis Senjorų socialinės globos namuose asmeniui su sunkia negalia atsieina 880 eurų, o specialiuosiuose socialinės globos namuose „Tremtinių namai“ – 810 eurų.
„Sodros“ skaičiavimais, vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija 2018 m. gruodį Lietuvoje siekė 319, 35 euro.
