„Gyvenant mažoje šalyje lengviau prieiti prie tau reikalingų žmonių. Be to, Lietuvoje turime prieigą prie viso pasaulio – juk viskas skaitmenizuota, taigi gyvendami čia galime pasiekti pasaulį“, – įsitikinęs D. Smailys.
2018-aisiais startavę „AmeraLabs“ sukūrė cheminę medžiagą 3D spausdintuvams ir jau turi pirmuosius suinteresuotus klientus, o praeitais metais pasirodžiusi žaidimų kūrėjų komanda „Droidinex“ skaičiuoja pirmuosius pardavimų rezultatus.
Ne laikinoji, o žaidimų kūrėjų sostinė
Pasak D. Smailio, šiuo metu jaučiamas didelis žaidimų kūrėjų pakilimas Kaune.
„Juokaudami sakome, jog Kaunas – žaidimų kūrėjų sostinė. Čia turime stiprių žaidimus kuriančių įmonių bei aktyvių Lietuvos žaidimų asociacijos kūrėjų narių“, – teigia jis.
KTU „Startup Space“ alumnai Sneaky Box, Tiny labs production – tai Kaune veikiančios, tvirtą poziciją rinkoje užimančios žaidimų kūrimo įmonės.
„Žaidimai yra sritis, kuria pradedama domėtis jau mokyklos suole. Manau, jog su šia ateinančia žmonių banga, kurie iš anksto mokosi, kas tai yra, Lietuvoje ši sritis tik augs ir stiprės“, – sako D. Smailys.
Lietuvos startuoliams pastaruoju metu neabejotinai padarė įtaką ir finansinių technologijų, „blockchain“ bei kriptovaliutų (angl. initial coin offering, ICO) bumas. Pasak D. Smailio, lietuviai greitai adaptavosi ir išnaudojo „blockchain“ bei ICO teikiamas galimybes. Per ICO sėkmingai lėšas pritraukė „Bankera“, „Monetha“, „BitDegree“, „CarVertical“ ir kiti, Vilniuje labai operatyviai įsisteigė Blockchain centras.
„Tai yra dažniausiai „blockchain“ technologija paremtas būdas pritraukti finansavimą kuriant kriptovaliutą. Lietuviai šiuo metu pagal pritrauktų ICO kampanijų skaičių Europoje atrodo geriausiai. Mes kalbame apie 0,5 mlrd. eurų pritrauktų investicijų“, – pabrėžia KTU „Startup Space“ vadovas.
Kintančios finansavimo struktūros
Būtent su ICO kriptovaliutų ir „blockchain“ banga keičiasi ir startuolių finansavimo galimybės, kuomet investuoti į pasirinktą startuolį per kriptovaliutas gali ne tik rizikos kapitalo fondai ar verslo angelai, bet ir dauguma piliečių. D. Smailio teigimu, ICO yra stipresnė alternatyva įprastam sutelktiniam finansavimui. Žmonės tikisi investuoti į kitą „Facebook“, „Google“ ar „AirBnb“ lygio kompaniją.
Be abejonės, kalbant apie startuolių kūrimą, finansavimas yra itin svarbus elementas. Vis dėlto, pasak D. Smailio, pinigai nėra tai, ko rinkoje labiausiai trūksta.
„Jeigu siūlomas verslo modelis, komanda yra verti dėmesio, pinigų atsiras. Be to, nemanau, kad derėtų startuolius labai atskirti nuo įprasto verslo sąvokos. Galiausiai startuoliai yra tinkamo verslo modelio paieškos, eksperimentas, turintis didelį potencialą augti, plėstis ir daryti tai sparčiai“, – pabrėžia D. Smailys.
Jo teigimu, Lietuvoje besikuriantis verslo angelų tinklas turėtų padėti išspręsti ir vieną iš pagrindinių su investicijomis susijusių problemų – pirminių investuotojų trūkumą.
Stebinantys apklausų rezultatai
2017 metais Lietuvos startuolių asociacijos atlikta apklausa rodo, kad startuolius Lietuvoje kuria vis brandesni žmonės – didžiausia kūrėjų dalis yra 30-40 metų amžiaus.
„Tai rodo, jog startuolius kuria labiau patyrę ir patirties bagažą turintys žmonės, taigi didesnė tikimybė, kad ir produktas bus išleistas į rinką. Kita vertus, amžius, žinoma, nėra sėkmę ar nesėkmę lemiantis faktorius“, – pabrėžia D. Smailys.
Kiek kitokia situacija su skaičiais, nurodančiais moterų įsitraukimą į startuolių kūrimą. Nors startuolių komandose dirbančių moterų netrūksta, iš 104 apklaustųjų – tik 10 proc. įkūrėjų moterų.
„Norėčiau, kad skaičiai būtų kitokie. Reikia apie tai kalbėti ir šviesti, kad moterys, kurios nori kurti, darytų tai aktyviau“, – pamini jis.
Menas tinkamai išnaudoti nesėkmes
Pasak D. Smailio, norint sėkmingai startuoti, svarbu susirasti teisingus informacijos kanalus, ieškoti galimybių tiek Lietuvoje, tiek Europoje, atrasti tinkamiausias finansavimo priemones. Viena didžiausių vertybių – pati startuolių bendruomenė, kurios nariai vieni kitiems padeda ir motyvuoja, neleidžia nuleisti rankų sunkiais momentais.
Jo teigimu, skatinanti, motyvuojanti aplinka yra be galo svarbi siekiant įgyvendinti savo idėją.
Lietuvoje vyrauja žalinga klaidų kultūra, spaudimas neklysti yra didžiulis. Per mažai kalbama apie tai, kad nėra nieko blogo, kuomet tau nepasiseka iš pirmo, antro ar trečio karto. Tai – patirtis, žinių bagažas, o ne nesėkmė savaime. Vargiai surastume didelės sėkmės sulaukusią istoriją, kuriai pasisekė iš pirmo karto.
„Apie tai šiuo metu daug kalbama, bet reikėtų kalbėti dar daugiau, reikia mokytis priimti nesėkmę ar klaidas, – sako D. Smailys, – prisiminkime mano minėtus šiemet sėkmingai startavusius „AmeraLabs“. Iš pradžių jie kūrė lovą neįgaliesiems, sprendžiančią pragulų problemą, tačiau ji nerado tinkamos vietos rinkoje, tad komanda sugebėjo atsisveikinti su šia idėja ir pradėti kažką naujo. Manau, jog jeigu jie nebūtų turėję šios patirties, nebūtų atsidūrusi ten, kur yra šiandien“, – neabejoja D. Smailys.
