• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nuo to lai­ko, kai būdamas ant­ro kur­so stu­den­tas Kęs­tu­tis Juš­čius Gruz­džiuo­se (Šiau­lių ra­jo­nas) gry­by­nui nu­si­pir­ko pir­mą fer­mą, praė­jo 18 me­tų. Šian­dien ūki­nin­ko K. Juš­čiaus „Bal­tic Cham­pig­nons“ ūkis, su­da­ry­tas iš pa­da­li­nių Lie­tu­vo­je bei už­sie­ny­je, yra vie­nas di­džiau­sių ir mo­der­niau­sių Ry­tų Eu­ro­po­je. „Aš pjau­nu gry­bą“, – to­kį at­sa­ky­mą tu­ri pa­ruo­šęs vers­li­nin­kas, pa­klaus­tas sėk­min­go vers­lo for­mu­lės.

REKLAMA
REKLAMA

Vis­kas pra­si­dė­jo nuo svo­gū­nų

Šyp­se­nos ir žo­džio ki­še­nė­je neieš­kan­tis Kęs­tu­tis Juš­čius sa­ko tie­są: jis iš tie­sų pjau­na gry­bą, tiks­liau, gry­bus. Per me­tus šio šiau­lie­čio ūky­je užau­gi­na­ma ir į kai­my­ni­nes vals­ty­bes bei Skan­di­na­vi­ją rea­li­zuo­ja­ma de­šim­tys tūks­tan­čių to­nų pie­vag­ry­bių.

REKLAMA

Vis dėl­to vers­lo pra­džia – ne gry­by­nas. Min­tis apie gry­bus, kaip ga­li­my­bę vers­lui, Kęs­tu­čiui top­te­lė­jo jau ant­ra­me stu­di­jų kur­se.

Pla­nas, kaip už­si­dirb­ti, anot ūki­nin­ko, šo­vė jam bū­nant pen­kio­li­kos. Su­gal­vo­jo jis su te­to­mis įkur­ti svo­gū­nų au­gi­ni­mo koo­pe­ra­ty­vą. Pla­nas pa­si­tei­si­no – Kęs­tu­čio mo­čiu­tės 25 arų svo­gū­nų lau­kas da­vė pel­no.

REKLAMA
REKLAMA

Šo­vus min­čiai au­gin­ti pie­vag­ry­bius, K. Juš­čius pri­si­me­na apie tai ne­tu­rė­jęs net su­pra­ti­mo. Su­ri­zi­ka­vo ži­nių paieš­ko­ti pas kai­my­nus len­kus – to­je ša­ly­je pie­vag­ry­bius au­gin­ti bu­vo po­pu­lia­ru. Len­kai, į ku­riuos šiau­lie­tis krei­pė­si, ne­sla­pu­ka­vo, no­riai pa­si­da­li­jo au­gi­ni­mo su­bti­ly­bė­mis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pir­mie­ji der­liai ne­bu­vo auk­si­niai – iš vie­no kvad­ra­ti­nio met­ro pa­si­sek­da­vo užau­gin­ti apie aš­tuo­nis ki­log­ra­mus pie­vag­ry­bių. Ta­čiau įver­ti­nus, kad tai bu­vo ne tik vers­las, bet ir mo­kyk­la, pir­muo­sius der­lius ūki­nin­kas at­si­me­na iki šiol.

REKLAMA

„Šiau­lių cent­ri­nė­je tur­ga­vie­tė­je te­bė­ra ma­no – ūki­nin­ko Kęs­tu­čio Juš­čiaus – pir­ma­sis „taš­kas“, – šyp­so­si vers­li­nin­kas. Cent­ri­nė­je tur­ga­vie­tė­je prieš pen­kio­li­ka me­tų bu­vo par­duo­ti pir­mie­ji pie­vag­ry­biai.

REKLAMA

Di­džiau­si mė­gė­jai – skan­di­na­vai

Šian­dien ūki­nin­ko Kęs­tu­čio pa­mi­nė­ti pir­mie­ji ke­le­tas ki­log­ra­mų pie­vag­ry­bių – jau is­to­ri­ja. Is­to­ri­ja ir Gruz­džių apy­lin­kė­se, Po­vi­liš­kių kai­me, 1994 me­tais įsi­gy­ta fer­ma. Pas­ta­ro­ji yra re­konst­ruo­ta, jo­je įsi­kū­ręs cent­ri­nis kom­pa­ni­jos pa­da­li­nys ir vie­nin­te­lė Bal­ti­jos ša­ly­se gry­bie­nos au­gi­ni­mo ter­pė­je ga­myk­la.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Bal­tic Cham­pig­nons“ šian­dien tu­ri pie­vag­ry­bių au­gi­ni­mo fab­ri­kus Sta­ne­lių kai­me (Jo­niš­kio ra­jo­nas) ir Šir­vin­to­se. Šia­me mies­te įkur­tas ir pie­vag­ry­bių par­da­vi­mo pa­da­li­nys. K. Juš­čiaus įmo­nių gru­pei pri­klau­so ir pie­vag­ry­bių au­gi­ni­mo fab­ri­kas Ru­si­jo­je, pa­mask­vė­je. Len­ki­jo­je įkur­tas gry­bie­nos au­gi­ni­mo ter­pė­je ga­my­bos pa­da­li­nys.

REKLAMA

K. Juš­čius at­vi­ras: jo ūky­je užau­gi­na­mų pie­vag­ry­bių Lie­tu­vo­je lie­ka apie 15 pro­cen­tų, o ki­ta da­lis iš­ke­liau­ja į Šve­di­ją, Ru­si­ją, Lat­vi­ją, Es­ti­ją, Len­ki­ją, Nor­ve­gi­ją.

REKLAMA

Di­džiau­si šių gry­bų mė­gė­jai – šve­dai. Šio­je ša­ly­je per me­tus par­duo­da­ma apie 33 pro­cen­tus lie­tu­vio ūky­je išau­gin­tos pro­duk­ci­jos – apie 3655 to­nos pie­vag­ry­bių.

Nuo šve­dų tik šiek tiek at­si­lie­ka Ru­si­jos pir­kė­jai – čia rea­li­zuo­ja­ma 24 pro­cen­tai kom­pa­ni­jo­je užau­gin­tų pie­vag­ry­bių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pie­vag­ry­bių nau­da

Jei Lie­tu­va tik tre­čio­je vie­to­je pa­gal pie­vag­ry­bių pir­ki­mą, gal lie­tu­viai ma­žai apie šiuo­se gry­bus ir jų mais­ti­nes sa­vy­bes ži­no?

Kad po­pu­lia­rin­tų pie­vag­ry­bius Lie­tu­vo­je, ūki­nin­kas ir jo spe­cia­lis­tų ko­man­da ne­ma­žai dir­ba šia kryp­ti­mi. 2009 me­tų pra­džio­je „Bal­tic Cham­pig­nons“ nu­spren­dė di­din­ti švie­žių bal­tų­jų pie­vag­ry­bių po­pu­lia­ri­ni­mą ir ska­tin­ti jų var­to­ji­mą. Iš­ty­rus var­to­to­jų po­rei­kius su­kur­ta iš­skir­ti­nių pro­duk­tų li­ni­ja „Champs“.

REKLAMA

At­siž­vel­giant į pie­vag­ry­bių nau­din­gą­sias mais­ti­nes sa­vy­bes, pie­vag­ry­biai var­to­to­jams pri­sta­to­mi kaip die­ti­nis, svei­kos mi­ty­bos pro­duk­tas.

Įmo­nės tink­la­la­py­je www.champs.lt kiek­vie­nas no­rin­tis ga­li pa­si­do­mė­ti šių gry­bų nau­din­gu­mu, mais­ti­nė­mis sa­vy­bė­mis, taip pat su­ži­no­ti gau­sy­bę pa­tie­ka­lų re­cep­tų iš pie­vag­ry­bių.

REKLAMA

K. Juš­čius sa­ko, kad pie­vag­ry­biais, ki­taip ne­gu miš­ko gry­bu­kais, ap­si­nuo­dy­ti neį­ma­no­ma, nes jų san­da­ra yra pa­lan­kiau­sia žmo­gaus virš­ki­ni­mo sis­te­mai. Be to, juo­se gau­su žmo­gui rei­ka­lin­gų mais­ti­nių me­džia­gų – va­rio, ka­lio, se­le­no, ge­le­žies, B, D gru­pės vi­ta­mi­nų ir kitų.

REKLAMA
REKLAMA

Dar pie­vag­ry­bį ga­li­ma va­din­ti grybu sveikuoliu, nes pa­grin­di­nė ža­lia­va, ku­ria jis mai­ti­na­si, yra šiau­dai. Pie­vag­ry­bis, anot K. Juš­čiaus, che­mi­jos ne­virš­ki­na – už­py­lus trą­šų nau­dos ne­bū­tų, nes gry­bie­nos fer­men­tai jų pa­pras­čiau­siai ne­nau­do­ja.

Kom­pa­ni­ja „Bal­tic Cham­pig­nons“ už švie­žius bal­tuo­sius pie­vag­ry­bius kon­kur­se „Lie­tu­vos me­tų ga­mi­nys-2010“ ap­do­va­no­ta auk­so me­da­liu.

Po gry­by­ną

Sta­ne­lių kai­me įsi­kū­ru­sio au­gi­ni­mo fab­ri­ko di­džią­ją da­lį uži­ma gry­bų au­gi­ni­mo ka­me­ros, ku­rio­se ke­liais aukš­tais su­konst­ruo­tos len­ty­nos su gry­bie­na au­gi­ni­mo ter­pė­je, iš jos yra au­gi­na­mi pie­vag­ry­biai. Gry­bai, anot K. Juš­čiaus, ren­ka­mi kas­dien. Skir­tin­ga­me aukš­ty­je esan­čio­se len­ty­no­se au­gan­čius pie­vag­ry­bius sky­nė­jos pa­sie­kia spe­cia­liais, pa­čių su­kur­tais, pa­ten­tuo­tais sky­ni­mo ve­ži­mė­liais, ku­riais naudojantis dar­bo na­šu­mas pa­di­dė­jo apie 40 pro­cen­tų.

REKLAMA

Pie­vag­ry­biai ren­ka­mi at­si­žvel­giant į in­di­vi­dua­lius klien­tų už­sa­ky­mus. Kiek­vie­nos rū­šies pie­vag­ry­biai de­da­mi iš­kart į nu­ma­ty­to dy­džio plas­ti­ki­nes ar­ba me­di­nes pa­kuo­tes, ku­rio­se pa­sie­kia ga­lu­ti­nį pir­kė­ją. Ma­žiau­si gry­bai daž­niau­siai skir­ti ma­ri­nuo­ti, di­des­ni – maž­daug iki pen­kių cen­ti­met­rų ke­pu­rės skers­mens – rū­šiuo­ja­mi pa­gal dy­dį ir ko­ky­bę, skir­ti ma­si­niam var­to­ji­mui, sa­lo­toms, sriu­boms, pa­da­žams ir pan. ga­min­ti.

Di­des­nio skers­mens, tvir­tas ke­pu­res spė­ję užau­gin­ti pie­vag­ry­biai par­duo­da­mi kaip at­ski­ras pro­duk­tas, skir­tas gri­lio ar­ba įda­ry­tiems pa­tie­ka­lams ruoš­ti.

Ki­to­je Sta­ne­lių fab­ri­ko pa­tal­po­je vyks­ta au­to­ma­ti­zuo­tas gry­bų svė­ri­mas ir pa­ka­vi­mas, ten pro­duk­tas pa­ruo­šia­mas pre­ky­bai.

Tre­čio­je pa­tal­po­je, sandėlyje-šaldytuve, ant pa­dėk­lų iš­vež­ti į pre­ky­bos vie­tas pa­ruoš­ta pro­duk­ci­ja: švie­ži bal­tie­ji, ru­die­ji pie­vag­ry­biai, krei­va­bu­dės.

REKLAMA

„Į vie­ną ob­jek­tą su­dė­jo­me tai, kas ge­riau­sia ke­lio­se tech­no­lo­gi­jo­se. Tai lei­džia gry­bus au­gin­ti ne tik ma­žiau­sia sa­vi­kai­na, bet ir ma­žiau­siai ter­šiant gam­tą“, – sėk­min­go vers­lo su­bti­ly­bes at­sklei­džia vers­li­nin­kas K. Juš­čius.

Bend­ra­dar­bia­vi­mas

Kom­pa­ni­ja va­do­vau­ja­si dar­naus ūki­nin­ka­vi­mo pra­kti­ka, o ga­my­bos pro­ce­suo­se tai­ko­mi aukš­čiau­si ir griež­čiau­si GLO­BAL G.A.P. stan­dar­tai.

K. Juš­čiaus ūkis pri­si­de­da prie ap­lin­ko­sau­gos rei­ka­la­vi­mų įgy­ven­di­ni­mo paukš­ti­nin­kys­tės sek­to­riu­je – vi­sus me­tus di­de­liais kie­kiais ­per­ka­mas ir įsi­sa­vi­na­mas viš­tų de­dek­lių mėš­las.

Gry­bie­nos au­gi­ni­mo ter­pė­je ga­my­bai nau­do­ja­mos tik na­tū­ra­lios ža­lia­vos, to­dėl ūki­nin­kas K. Juš­čius glau­džiai bend­ra­dar­biau­ja su že­mės ūkio bend­ro­vė­mis ir ūki­nin­kais.

Ūkis pa­lan­kiau­sio­mis są­ly­go­mis siū­lo su­da­ry­ti il­ga­lai­kes ar­ba trum­pa­lai­kes šiau­dų pir­ki­mo ir par­da­vi­mo su­tar­tis.

Edita KARKLELIENĖ

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų