Nuo to laiko, kai būdamas antro kurso studentas Kęstutis Juščius Gruzdžiuose (Šiaulių rajonas) grybynui nusipirko pirmą fermą, praėjo 18 metų. Šiandien ūkininko K. Juščiaus „Baltic Champignons“ ūkis, sudarytas iš padalinių Lietuvoje bei užsienyje, yra vienas didžiausių ir moderniausių Rytų Europoje. „Aš pjaunu grybą“, – tokį atsakymą turi paruošęs verslininkas, paklaustas sėkmingo verslo formulės.
Viskas prasidėjo nuo svogūnų
Šypsenos ir žodžio kišenėje neieškantis Kęstutis Juščius sako tiesą: jis iš tiesų pjauna grybą, tiksliau, grybus. Per metus šio šiauliečio ūkyje užauginama ir į kaimynines valstybes bei Skandinaviją realizuojama dešimtys tūkstančių tonų pievagrybių.
Vis dėlto verslo pradžia – ne grybynas. Mintis apie grybus, kaip galimybę verslui, Kęstučiui toptelėjo jau antrame studijų kurse.
Planas, kaip užsidirbti, anot ūkininko, šovė jam būnant penkiolikos. Sugalvojo jis su tetomis įkurti svogūnų auginimo kooperatyvą. Planas pasiteisino – Kęstučio močiutės 25 arų svogūnų laukas davė pelno.
Šovus minčiai auginti pievagrybius, K. Juščius prisimena apie tai neturėjęs net supratimo. Surizikavo žinių paieškoti pas kaimynus lenkus – toje šalyje pievagrybius auginti buvo populiaru. Lenkai, į kuriuos šiaulietis kreipėsi, neslapukavo, noriai pasidalijo auginimo subtilybėmis.
Pirmieji derliai nebuvo auksiniai – iš vieno kvadratinio metro pasisekdavo užauginti apie aštuonis kilogramus pievagrybių. Tačiau įvertinus, kad tai buvo ne tik verslas, bet ir mokykla, pirmuosius derlius ūkininkas atsimena iki šiol.
„Šiaulių centrinėje turgavietėje tebėra mano – ūkininko Kęstučio Juščiaus – pirmasis „taškas“, – šypsosi verslininkas. Centrinėje turgavietėje prieš penkiolika metų buvo parduoti pirmieji pievagrybiai.
Didžiausi mėgėjai – skandinavai
Šiandien ūkininko Kęstučio paminėti pirmieji keletas kilogramų pievagrybių – jau istorija. Istorija ir Gruzdžių apylinkėse, Poviliškių kaime, 1994 metais įsigyta ferma. Pastaroji yra rekonstruota, joje įsikūręs centrinis kompanijos padalinys ir vienintelė Baltijos šalyse grybienos auginimo terpėje gamykla.
„Baltic Champignons“ šiandien turi pievagrybių auginimo fabrikus Stanelių kaime (Joniškio rajonas) ir Širvintose. Šiame mieste įkurtas ir pievagrybių pardavimo padalinys. K. Juščiaus įmonių grupei priklauso ir pievagrybių auginimo fabrikas Rusijoje, pamaskvėje. Lenkijoje įkurtas grybienos auginimo terpėje gamybos padalinys.
K. Juščius atviras: jo ūkyje užauginamų pievagrybių Lietuvoje lieka apie 15 procentų, o kita dalis iškeliauja į Švediją, Rusiją, Latviją, Estiją, Lenkiją, Norvegiją.
Didžiausi šių grybų mėgėjai – švedai. Šioje šalyje per metus parduodama apie 33 procentus lietuvio ūkyje išaugintos produkcijos – apie 3655 tonos pievagrybių.
Nuo švedų tik šiek tiek atsilieka Rusijos pirkėjai – čia realizuojama 24 procentai kompanijoje užaugintų pievagrybių.
Pievagrybių nauda
Jei Lietuva tik trečioje vietoje pagal pievagrybių pirkimą, gal lietuviai mažai apie šiuose grybus ir jų maistines savybes žino?
Kad populiarintų pievagrybius Lietuvoje, ūkininkas ir jo specialistų komanda nemažai dirba šia kryptimi. 2009 metų pradžioje „Baltic Champignons“ nusprendė didinti šviežių baltųjų pievagrybių populiarinimą ir skatinti jų vartojimą. Ištyrus vartotojų poreikius sukurta išskirtinių produktų linija „Champs“.
Atsižvelgiant į pievagrybių naudingąsias maistines savybes, pievagrybiai vartotojams pristatomi kaip dietinis, sveikos mitybos produktas.
Įmonės tinklalapyje www.champs.lt kiekvienas norintis gali pasidomėti šių grybų naudingumu, maistinėmis savybėmis, taip pat sužinoti gausybę patiekalų receptų iš pievagrybių.
K. Juščius sako, kad pievagrybiais, kitaip negu miško grybukais, apsinuodyti neįmanoma, nes jų sandara yra palankiausia žmogaus virškinimo sistemai. Be to, juose gausu žmogui reikalingų maistinių medžiagų – vario, kalio, seleno, geležies, B, D grupės vitaminų ir kitų.
Dar pievagrybį galima vadinti grybu sveikuoliu, nes pagrindinė žaliava, kuria jis maitinasi, yra šiaudai. Pievagrybis, anot K. Juščiaus, chemijos nevirškina – užpylus trąšų naudos nebūtų, nes grybienos fermentai jų paprasčiausiai nenaudoja.
Kompanija „Baltic Champignons“ už šviežius baltuosius pievagrybius konkurse „Lietuvos metų gaminys-2010“ apdovanota aukso medaliu.
Po grybyną
Stanelių kaime įsikūrusio auginimo fabriko didžiąją dalį užima grybų auginimo kameros, kuriose keliais aukštais sukonstruotos lentynos su grybiena auginimo terpėje, iš jos yra auginami pievagrybiai. Grybai, anot K. Juščiaus, renkami kasdien. Skirtingame aukštyje esančiose lentynose augančius pievagrybius skynėjos pasiekia specialiais, pačių sukurtais, patentuotais skynimo vežimėliais, kuriais naudojantis darbo našumas padidėjo apie 40 procentų.
Pievagrybiai renkami atsižvelgiant į individualius klientų užsakymus. Kiekvienos rūšies pievagrybiai dedami iškart į numatyto dydžio plastikines arba medines pakuotes, kuriose pasiekia galutinį pirkėją. Mažiausi grybai dažniausiai skirti marinuoti, didesni – maždaug iki penkių centimetrų kepurės skersmens – rūšiuojami pagal dydį ir kokybę, skirti masiniam vartojimui, salotoms, sriuboms, padažams ir pan. gaminti.
Didesnio skersmens, tvirtas kepures spėję užauginti pievagrybiai parduodami kaip atskiras produktas, skirtas grilio arba įdarytiems patiekalams ruošti.
Kitoje Stanelių fabriko patalpoje vyksta automatizuotas grybų svėrimas ir pakavimas, ten produktas paruošiamas prekybai.
Trečioje patalpoje, sandėlyje-šaldytuve, ant padėklų išvežti į prekybos vietas paruošta produkcija: švieži baltieji, rudieji pievagrybiai, kreivabudės.
„Į vieną objektą sudėjome tai, kas geriausia keliose technologijose. Tai leidžia grybus auginti ne tik mažiausia savikaina, bet ir mažiausiai teršiant gamtą“, – sėkmingo verslo subtilybes atskleidžia verslininkas K. Juščius.
Bendradarbiavimas
Kompanija vadovaujasi darnaus ūkininkavimo praktika, o gamybos procesuose taikomi aukščiausi ir griežčiausi GLOBAL G.A.P. standartai.
K. Juščiaus ūkis prisideda prie aplinkosaugos reikalavimų įgyvendinimo paukštininkystės sektoriuje – visus metus dideliais kiekiais perkamas ir įsisavinamas vištų dedeklių mėšlas.
Grybienos auginimo terpėje gamybai naudojamos tik natūralios žaliavos, todėl ūkininkas K. Juščius glaudžiai bendradarbiauja su žemės ūkio bendrovėmis ir ūkininkais.
Ūkis palankiausiomis sąlygomis siūlo sudaryti ilgalaikes arba trumpalaikes šiaudų pirkimo ir pardavimo sutartis.
Edita KARKLELIENĖ