Prieš trejus metus dovanų parduotuvę, kurioje dominuoja natūralių medžiagų produktai, atidariusią Akvilę Ašakėnę iš Panevėžio bičiuliai atkalbinėjo, sakydami, kad tokia krautuvėlė gali pasiteisinti tik sostinėje. Šios moterys savo patirtimi pasidalino su Panevėžio verslo konsultaciniame centre verslo pradžiamokslio kursus „Verslumas – mano karjeros galimybė“ baigusiais žmonėmis. Verslo konsultacinis centras mokymus vykdė pagal projektą „Women lift4 Business“.
Į juos susirinko per 30 apie savo verslą galvojančių žmonių – ir moterų, ir vyrų. Į baigiamąjį susitikimą atvykusios minėtos verslininkės jiems tapo įrodymu: jeigu turi idėją, ja tiki ir atkakliai įgyvendini, viskas yra įmanoma.
Daugiavaikė motina nėrė į verslą
D. Zgrabskė neatsitiktinai savo prisistatymą pradėjo nuo šeimos nuotraukos, kurioje ji su vyru ir trimis vaikais: dvejų, ketverių ir septynerių metų. Daivos veltinių verslui tiek metų, kiek jos vyriausiai dukrai – septyneri. Kai gimė jaunėlė, sostinės didžiuosiuose prekybos centruose moteris atidarė prekybos vietas. Daugiavaikė motina sugebėjo suderinti šeimą, verslą ir nepamiršo savo poreikių: mokytis, tobulėti, keliauti, ilsėtis.
Lietuvės ilgaauliai veltiniai batai moterims Vokietijoje, Esene, sužavėjo tarptautinę ekspertų komisiją ir pelnė dizaino „Oskaru“ vadinamą „Red Dot“ apdovanojimą produktų dizaino kategorijoje. Daivos sukurti batai buvo išskirti iš 4815 darbų, atvežtų iš 53 pasaulio šalių. Savo sukurtą avalynę moteris parduoda ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje užsienio šalių.
D. Zgrabskė nuosavą verslą sukūrė dėl to, kad jai nuolat šalo kojos.
„Esu iš tų, kuriems šaltuoju metu laiku nuolat šąla kojas. Pastebėjau, kad jeigu kojas laikau šiltai, žiemą viduje galiu vilkėti sukneles trumpomis rankovėmis. Jeigu kojos šąla, nepadės nė storiausi megztiniai. Tačiau labiausiai man rūpėjo, kad mano tuomet dar mažytė pirmagimė augtų sveika ir nešaltų kojyčių“, – pasakojo verslininkė.
Moteris prisiminė mūsų senelių nešiotus veltinius. Vyras iš Baltarusijos parvežė dukrai veltinius. Šeimai kilo idėja importuoti veltinius į Lietuvą.
Veltinių importas ėjo kaip iš pypkės, pirkėjų netrūko ir šalyse kaimynėse. Tačiau D. Zgrabskei nepatiko slaviškų batų pasenęs dizainas, kietumas. Jai kilo mintis gaminti stilingą šiuolaikinę avalynę, kurią mielai avėtų miesto žmonės.
„Kurdama veltinių batų dizainą išsikėliau sau tikslą pagaminti tokius, kurie būtų ne tik šilti, bet ir gražiai atrodytų. Iš senų veltinių paėmiau esminę jų savybę – natūralias medžiagas, o visa kita – jau mano darbo vaisius. Turėjau aiškią viziją, reikėjo tik ją įgyvendinti“, – kalbėjo moteris.
Pradinių klasių mokytojos išsilavinimą turinčios D. Zgrabskės verslo pradžia nebuvo lengva. Pasak moters, buvo daug bemiegių naktų, rūpesčių, streso, tačiau ji visada tikėjo, kad eina teisingu keliu. D. Zgrabskė mano, kad vienas stipriausių jos kozirių buvo prekės originalumas.
Įsitvirtinusi Lietuvoje, vilnietė, padedama savo vyro Dainiaus, veltinių verslo laivą išvedė į tarptautinius vandenis.
„Niekada neabejoti savo vizija ir nebijoti klaidų. Užsispyrusiems ir darbštiems atsiveria daug durų. Jeigu tikėsite tuo, ką darote, jūsų aplinkoje visada atsiras jums padėti galinčių žmonių“, – tokį patarimą verslininkė duoda pradedantiems kolegoms.
D. Zgrabskės pažįstami ir verslo partneriai dažnai klausia, kaip ji, turėdama tris mažus vaikus, suspėja ir prižiūrėti gamybą, ir užsiimti prekyba, ir nudirbti dar dešimtis darbų. Pasirodo, moteris labai kruopščiai planuoja savo laiką. Daiva sudaro savaitės, kiekvienos dienos darbų ir veiklų planą ir jo griežtai laikosi. Iš pradžių net naktimis dirbusi D. Zgrabskė suprato, kad turi liautis taip gyvenusi – pradėjo šlubuoti sveikata, dažnai būdavo irzli, jausdavosi išsekusi.
„Pasakiau sau, kad man svarbiausia sveikata, šeima ir mano verslas. Aš privalau protingai paskirstyti laiką šiems dalykams. Taip ir elgiuosi“, – sakė ji.
Kad turėtų laiko sau, moteris prisivertė atsikelti bent valanda anksčiau nei šeima.
Pasakos ir senjorams
Panevėžietės Neringos Sirtautienės prekės yra pasakos. Eiliuotas pasakas moteris kuria ne tik mažiems, bet ir dideliems.
Pasak Neringos, viskas prasidėjo nuo sūnaus, kuriam dabar devyneri, ligų. Mažas būdamas berniukas dažnai sirgo. Kartu su sūnumi ligoninėje gulėdama mama jam kurdavo eiliuotas pasakas. Vaikui jos be galo patiko. Draugės, sužinojusios apie Neringos talentą, paprašė sukurti pasakas jų vaikams. Ilgainiui atsirado daugiau norinčiųjų N. Sirtautienės kūrybos pasakų.
Moteris įkūrė interneto svetainę ir joje prekiauja pasakomis. Ji sako, kad asmeninės pasakos turi paklausą. Kūrėja daugiausia užsakymų sulaukia sukurti pasakas vaikams, tačiau jai yra tekę kurti pasaką ir 80 metų senjorui, ir 40 metų vedybų sukaktį švenčiančiai porai.
N. Sirtautienė klientų paprašo papasakoti apie savo gyvenimą, jeigu pasaka kuriama vaikui, surenka informaciją apie jo būdą, pomėgius, nuotykius.
Moteris kuria pasakas ir vestuvių, ir krikštynų, ir Kalėdų, ir kitomis progomis.
Neįsivaizduoja savęs pavaldine
Originalių dovanų krautuvėlę turinti Akvilė Ašakėnė Vilniaus universitete baigė filologijos studijas, tačiau niekada nedirbo pagal specialybę. Tiesa sakant, apskritai nedirbo jokio samdomo darbo. „Neįsivaizduoju, kad man kas nors galėtų vadovauti, nurodinėti, mane vaikyti“, – sakė ji.
Akvilė įkūrė dovanų parduotuvę, apie kokią svajojo – nedidelę, jaukią, kurioje dominuoja iš natūralių medžiagų pagamintos prekės. Filologei nebuvo lengva susivokti įstatymų ir skaičių pasaulyje. Verslo konsultaciniame centre ji įgijo daug naudingų žinių, kurios padėjo kuriant verslą.
A. Ašakėnė savo verslą kūrė be paskolų. Kartu su vyru ji parduotuvei gamino lentynas, savo jėgomis kūrė interjerą. Parduotuvėje ji triūsia viena, darbuotojų nesamdo. Daug kas jai sakė, kad toks verslas Panevėžyje nepasiteisins, esą čia žmonės neieško originalių dovanų, jiems svarbiausia maža kaina. Tačiau Akvilė savo idėjos neatsisakė. Moteris neslėpė, kad jos verslas nėra labai pelningas. Nėra ir stabilių pajamų, tačiau finansiškai ir morališkai vis tiek labiau apsimoka nei dirbti samdomą darbą.
Inga Smalskienė
