Parlamentui bus siūloma atšaukti 1999 pasirašytas Lietuvos ir Baltarusijos sutartį dėl investicijų skatinimo ir apsaugos bei analogišką sutartį su Rusija, taip pat susitarimą su Rusija dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo bei fiskalinių pažeidimų išvengimo.
Susitarimuose dėl investicijų skatinimo nustatoma teisinė bazė, kuria siekiama skatinanti abipuses investicijas, suteikiant garantijas, apsaugą nuo ekspropriacijos ir kompensacijas, nustatytas nevaržomas su investicijomis susijusių lėšų pervedimas į užsienį.
Šiuos susitarimus denonsuoti pasiūliusi Užsienio reikalų ministerija (URM) yra pažymėjusi, jog Lietuvai vienašališkai nutraukus susitarimus neigiamų pasekmių nenumatoma.
Denonsavus prieš 25 metus pasirašytą sutartį dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo pajamų ir pelno mokesčių tarifai Rusijos gyventojų pajamoms iš Lietuvos šaltinių didėtų nuo 0–10 iki 20 proc., jiems plėstųsi mokesčių bazė.
Šią sutartį denonsuoti pasiūliusi Finansų ministerija yra pabrėžusi, jog Rusija dar pernai nustojo taikyti dalį jos nuostatų.
Lietuvos ratifikuota tarptautinė sutartis yra denonsuojama prezidento teikimu, jo iniciatyva ar pasiūlius Vyriausybei, dėl to dar sprendžia Seimas.
Dėl pastarųjų sutarčių denonsavimo tempo pastaruoju metu nesutarė URM ir Prezidentūra.
Užsienio reikalų ministras konservatorius Gabrielius Landsbergis praėjusią savaitę atkreipė dėmesį, kad Vyriausybė dar gegužę pateikė siūlymą denonsuoti sutartis su Rusija ir Baltarusija dėl investicijų, tačiau prezidentas Gitanas Nausėda beveik per pusę metų to nepadarė.
Kai kurie G. Landsbergio partijos kolegos G. Nausėdos tokį elgesį siejo su vadinamąja pranešėjo komisija, kurios išvadose konstatuota, jog prezidentas yra pažeidžiamas dėl jo aplinkos ryšių su baltarusiškų trąšų verslu. Baltarusijos trąšų gamintoja „Belaruskalij“ valdo 30 proc. Klaipėdoje esančios bendrovės „Birių krovinių terminalas“ akcijų, o sutarties denonansavimas esą gali jai pakenkti.
G. Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė praėjusią savaitę Žinių radijui teigė galinti „visiškai atsakingai“ pasakyti, jog prezidentas G. Nausėda nėra spaudžiamas baltarusiškų trąšų verslo.
Ji žinią apie nedenonsuotas sutartis vadino šaršalu, susijusiu su artėjančiais Seimo rinkimais.
Birželį Seimas denonsavo teisinės pagalbos sutartį su Rusija.
