Vynuogės Lietuvoje puikiai auga. Tai nenuginčijama. Jas puoselėja paprasti sodininkai, vynuogininkai, menininkai ir politikai. Ir augina jas ne dėl lapijos, o dėl ypatingo skonio uogų. Vilniaus pašonėje, Lentvaryje, gyvenanti Aida Gaigalaitė-Valatkevičienė eina tėvo, žinomo vynuogininko Broniaus Gaigalo pėdomis: 25 arų sklype prie namo ji augina apie porą šimtų vynuogių veislių.
Daugiau nei 600 veislių
Kai kartu su Aida ir jos mama Kristina susitikome apžiūrėti vynuogyno, moterys apgailestavo, kad dauguma vynuogių jau baigė derėti, ant šakų liko tik vėlyvesnių veislių kekės. „Ketinau auginti tik lauko vynuoges, tačiau tėtis įkalbėjo pabandyti auginti ir šiltnaminių vynuogių. Jam mirus, abi su mama stengiamės išsaugoti tai, kas buvo kurta ne vieną dešimtmetį“, – sakė jauna moteris. Ji tikino, kad vynuoges augino ir seneliai, o kai tėtis pradėjo rinkti vynuogių veisles, kurti naujas, ji jam mielai talkino. „Iš pradžių auginome vynuoges tik sau, – pasakojo K.Gaigalienė. – Tačiau kai apie 1980 m. dalyvavome sodininkų mugėje ir pamatėme, kaip jomis domimasi, abu su vyru nusprendėme rimčiau imtis vynuogių auginimo. Ilgainiui šis užsiėmimas peraugo į verslą. Pradėjome bendrauti su kitų šalių vynuogių augintojais ir net nepajutome, kad mūsų nedideliame sklypelyje sodininkų bendrijoje jau auga keli šimtai vynuogių veislių. Mirus Broniui, paėmiau jo užrašus ir suskaičiavau, kad išbandėme daugiau nei 600 vynuogių veislių. Dalį jų atrinkome kaip tinkamas auginti Lietuvoje.“ Ji džiaugėsi, kad dukra prieš penkiolika metų, kai įsigijo sklypą, pačią geriausią vietą skyrė iš tėvų sodo atsivežtoms vynuogėms.
Veikia raminamai
Kitas Rokiškio rajone, Juodupėje, gyvenęs vynuogininkas Antanas Gailiūnas vynuogių sodinuką pavadino Aidos vardu. Ji sakė nesistebinti, kad tėčio kolega rašė eiles, skirtas vynuogėms, nes ir jos tėtis, pasak Aidos, nuolat kalbėdavosi su vynuogėmis.Ji taip pat žavisi šiuo augalu. „Ne veltui vynuogės vadinamos bibliniu augalu. Iš tiesų jos nepaprastos: labai gyvybingos, įdomios, gražios, o jų vaisių skoniui ir vertei mažai kas gali prilygti. Pastebėjau, kad ir aš pati jau imu su jomis kalbėtis“, – šypsojosi Aida ir tikino, kad jai niekas kitas, tik augalai teikia dvasinę pusiausvyrą, veikia raminamai. Todėl prieš porą metų ji nusprendė daugiau laiko skirti mėgstamam užsiėmimui. Audrius verslo reikalais dažnai būna užsienyje, tačiau grįžęs visada talkina žmonai. Šį kartą, mums lankantis, jis baigė sutvarkyti dar vieną šiltnamį, kuriame Aida augins vynuoges.
Atrinko tinkamiausias
Sunkiausia patikėti, kad visos kieme auginamos vynuogės žiemai nedengiamos. Tik ant šaknų užberiama šiek tiek durpių. Aidos mama pasakojo, ka, ieškodamas atsparių šalčiui vynuogių, jos vyras apvažiavo visą Lietuvą. Jis ieškojo senųjų jų veislių pas žmones, apleistuose dvaruose, prie bažnyčių. Radęs atsiveždavo, įšaknydindavo, augindavo, kelerius metus stebėdavo ir, tik įsitikinęs, kad vynmedžiai veda ne tik skanias uogas, bet ir gerai dera, yra atsparūs ligoms, gerai žiemoja, daugindavo ir pardavinėdavo. „Tai buvo labai kruopštus, daug kantrybės ir pasiaukojimo reikalaujantis darbas“,– sakė K.Gaigalienė.
Kai kurios vynuogės į jų namus atkeliavo mėgintuvėliuose iš Ukrainos. Abi dukros talkino, kai reikėjo susirašinėti su Europos šalių vynuogininkais. Paprašyta išvardyti skaniausias veisles, Aida sakė, kad dėl skonio neverta ginčytis. Svarbu paragauti ir auginti tas vynuoges, kurios patinka, ir svarbiausia – yra atsparios šalčiui. Jos mama priminė, kad vertos dėmesio ir šiltnamyje auginamos, jos vyro išvestų veislių vynuogės. Net penkiolika jų veislių, kelerius metus augusios šiltnamyje, nudengtos nenušalo žiemą, vadinasi, yra vertos dėmesio.
Vis dar stebisi
A.Gaigalaitė-Valatkevičienė – tokio pat tiesaus ir atviro būdo, kaip ir jos šviesaus atminimo tėtis. Ją piktina tai, kad mugėse prekiaujantieji vynmedžiais tikina, jog 20 laipsnių šalčiui atspariais vynuoges galima pridengti ir sėkmingai auginti. „Dangstyk nedangstęs – tik vargas. Aš manau, kad arba augini lauke ir nedangstai, arba keliauk su vynuogėmis į šiltnamį. Kam rizikuoti?“ – retoriškai klausė pašnekovė. Didesnę patirtį turinti jos mama įsiterpė į pokalbį sakydama, kad būna ir taip, jog visas augalas peržiemoja nedengtas, o viena kuri nors šaka gali ir pašalti, nes pro ją ėjo šaltesnio oro srovė ar pūtė labai žvarbus vėjas.
„Mūsų auginamos vynuogės gali pakelti ir didesnį nei 30 laipsnių šaltį. Svarbu, kad jis truktų ne ilgiau nei 3–4 dienas. Prekiaudama mugėse, ji įsitikino, kad jau daug kas šiltnamiuose augina vynuoges. „Svarbu žinoti, kad lepesnių veislių vynuogės veda skanesnes, desertines uogas, kurios tik šiltnamyje gali spėti prinokti. Kitas privalumas – jų nereikia dangstyti. Gerai ir tai, kad darganotu oru būna sausos, todėl mažiau puola kenkėjai ir ligos“, – patirtimi dalijosi Kristina. Aida stebėjosi, kad tarp perkančiųjų vynmedžių sodinukus vis dar yra tokių, kurie stebisi, jog Lietuvoje auga vynuogės, o kai paragauja ir įsitikina, kad skoniu jos kelis sykius lenkia parduodamas prekybos centruose, nedvejoja ir įsigyja ne vieną, o kelis sodinukus. Tačiau, pasak Aidos, tai – tik pirmas žingsnis. Išmokti tinkamai prižiūrėti vynuoges, kad jos derėtų kaip pietų kraštuose, reikia ne vienų metų.
Šiek tiek istorijos
Vynuogės Lietuvos istorijoje minimos nuo 1781 m. Jos buvo auginamos universitete kaip vaizdinė priemonė studentams, vienuoliai iš jų gamino vyną, o kalvių iškalti vynmedžių lapai ir uogų kekės ir dabar puošia Lietuvos bažnyčių vartus. Pirmieji moksliniai vynuogių auginimo tyrimai buvo atlikti 1931 m. Kauno botanikos sode. 1937 m. agronomas I.Strazdas išleido pirmą leidinuką lietuvių kalba apie vynuogių auginimą ir jų priežiūrą. Antroji tokio pobūdžio knyga – Broniaus Gaigalo „Vynmedžių auginimas“ – išleista 2003 m. A.Stulginskio universiteto (tada – Žemės ūkio akademijos) docentas Vilgelmas Paukštė pradėjo vesti naujas vynuogių veisles, auginti vynuoges lauke ir stikliniame šiltnamyje. O liaudies selekcininkas Antanas Gailiūnas atliko milžinišką darbą – kryžmindamas geriausias veisles išvedė per 100 lietuviškų veislių vynuogių, kurių dauguma – gero skonio ir labai atsparios šalčiui.
Tačiau tikroji vynuogių auginimo banga prasidėjo po 1982 m., kai, įsigijęs kolektyvinį sodą Vilniaus rajone, Rastinėnuose, Bronius Gaigalas (1946–2013 m.) pradėjo įgyvendinti savo seną svajonę – populiarinti vynuogininkystės kultūrą Lietuvoje ir įrodyti, kad vynuogės gali puikiai augti ir mūsų šalyje. Tuo tikslu jis glaudžiai bendradarbiavo su Latvijos, Baltarusijos, Ukrainos, Belgijos, Didžiosios Britanijos, Rusijos, Moldavijos, Vengrijos, Vakarų Europos, Šiaurės Amerikos ir kitų šalių vynuogių augintojais. Šiuo metu keliose vietose auginama per 120 veislių, tinkančių augti lauke, ir per 200 veislių, auginamų šiltnamyje, kurios puikiai prisitaikė prie mūsų klimato. B.Gaigalas sukryžmino ir išvedė per 40 naujų vynmedžių veislių, iš jų 8 veislės tinkamos auginti lauke. Jos yra gero skonio, atsparios ligoms ir šalčiui: ‘Mantė’, ‘Lada’, ‘Nerija’, ‘Silvija’, ‘Medeinė’ ir kt. 9 veislės iš jo sukurtų – vėlyvesnės brandos, tinkamos auginti šiltnamyje. Kiti sodinukai dar bandomi.
VL žurnalistė Nijolė Baronienė
