„Gali atsitikti, kad metų pabaigoje reikės atsisakyti daugiau komandiruočių, vertinant sekantį biudžetą“, – BNS sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Šiemet Seimo narių komandiruotėms numatyta pusę milijono eurų. Seimo kanceliarija BNS informavo, kad iš jų panaudoti 355 tūkst. 108 eurai arba 71 proc. viso biudžeto.
Daugiausia lėšų – 191,2 tūkst. eurų – buvo numatyta skirti su parlamentine diplomatija susijusioms komandiruotėms. Šis biudžetas jau praktiškai tuščias – panaudota 90 proc. jo, tai yra 170,3 tūkst. eurų.
77 proc. arba 55,2 tūkst. eurų jau išleista iš Seimo komitetams skirtų lėšų dalyvauti pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai ir Europos Parlamento rengiamuose susitikimuose.
Parlamento delegacijos tarptautinėse parlamentinėse organizacijose ir asamblėjose panaudojo 60 proc. numatytų lėšų arba 95,6 tūkst. eurų, Seimo vadovai – 46 proc. arba 31,6 tūkst. eurų.
Tuo metu Seimo frakcijos neišleido nė euro iš savo beveik 10 tūkst. eurų komandiruočių biudžeto.
Pasak V. Čmilytės-Nielsen, didinti komandiruočių biudžetą šiemet neketinama, tiesiog reikės labai gerai įvertinti kiekvienos išvykos būtinumą.
„Be jokios abejonės, kiekvieną komandiruotę kelis kartus pasveriame ir rekomenduojame ir per frakcijas, ir Seimo valdyboje, kad kolegos labai įvertintų būtinybę vykti į komandiruotes“, – teigė ji.
„Tačiau taip pat akivaizdu, kad dabartiniu laikotarpiu parlamentinė diplomatija yra labai svarbi“, – pabrėžė Seimo vadovė.
Anot politikės, daug komandiruočių yra iš tiesų reikšmingos, „saugumo situacija regione sudaro visas prielaidas mūsų parlamentarams vykti ir atstovauti Lietuvai įvairiose formatuose“.
„Viena vertus, yra raginimas Seimo nariams neplanuoti nebūtinų komandiruočių, atsisakyti kvietimų, kuriuos galima atidėti, pavyzdžiui, kitiems metams ar dar kitiems. Bet į būtiniausius formatus tikrai vykstama“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Jos teigimu, prioritetas teikiamas politikų susitikimams Europos Sąjungos, NATO formatais, taip pat išvykoms į JAV.
Be to, pasak Seimo vadovės, šiemet išaugo ir komandiruočių kainos.
„Dėl karo Ukrainoje, natūralu, kad išlaidos komandiruotėms buvo didesnės ir dėl objektyvių priežasčių – brango bilietai, ir dėl to, kad atstovauti Lietuvai įvairiuose tarptautiniuose formatuose dabar yra svarbu kaip niekada“, – sakė ji.
Opozicijai Seimo valdyboje atstovaujantis „darbietis“ Andrius Mazuronis teigė, kad tokią situaciją dėl komandiruočių lėmė ir prastas išlaidų planavimas.
„Seimo kanceliarija tą biudžetą buvo suplanavusi neaišku kaip. Tą klausimą jau anksčiau kėliau, kai buvo matyti, jog išlaidų kreivė eina ne ta linkme“, – BNS sakė parlamento vicepirmininkas.
Anot jo, kita problema – kad Seimo valdyba per daug pasitikėjo komitetais ir frakcijomis, kurios vizuoja parlamentarų komandiruotes.
A. Mazuronio teigimu, tiek jie, tiek valdyba ne visuomet įvertina būtinybę vykti į komandiruotę.
„Reikės pagriežtinti prioritetus ir ne taip atlaidžiai žiūrėti į kolegų norą kartais atstovauti parlamentui tarptautiniu lygmeniu“, – sakė jis.
„Darbiečio“ teigimu, reikėtų mažinti ir Seimo delegacijas.
„Būna ir po aštuonis, ir po septynis Seimo narius komandiruojama arba važiuoja su vertėjais. Pavyzdžiui, išsiuntė Vytautą Baką į ekonomikos forumą Lenkijoje su vertėju. Kiek man teko dalyvauti NATO Parlamentinėje Asamblėjoje, (...) su vertėjais važiuoja tik tos šalys, kurios ekonomiškai labai stiprios, nes tai yra didelė prabanga. Daug paprasčiau yra tiesiog deleguoti tuos parlamentarus, kurie moka kalbas“, – tvirtino A. Mazuronis.