Tokį sprendimą komitetas penktadienį priėmė bendru sutarimu.
Jei Seimas pritartų komiteto siūlymui, bankai ir kredito unijos, uždirbantys daugiau negu 2 mln. eurų pelno, 20 proc. mokestį turės mokėti ir po 2022 metų. Įprastas mokesčio tarifas yra 15 proc.
Pelno mokesčio įstatyme papildomą bankų pelno mokestį įtvirtinti kaip nuolatinį pasiūlė komiteto vadovas Mykolas Majauskas.
Tuo metu Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovė Eivilė Čipkutė tokį tarifą pavadino neapykantos bankams mokesčiu.
„Panašėja į neapykantos mokestį bankams“, – komitete pareiškė ji.
Be kita ko, ji pabrėžė, kad Estijoje nėra papildomo bankų mokesčio, Latvija po banko „Parex“ žlugimo per finansų krizę 2011 metais įvedė stabilumo mokestį.
M. Majausko teigimu, didieji bankai Lietuvoje nuolat yra tarp daugiausiai pelno uždirbančių verslo organizacijų.
Jis pabrėžia, kad dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių skandinavų bankai Lietuvoje dividendų nemoka – jie pervedami motininiams bankams, todėl bankai moka tik pelno mokestį.
„Todėl pelno mokestis ir jo padidintas tarifas yra pateisinamas ir svarbus fiskaliniu požiūriu“, – anksčiau BNS sakė parlamentaras.
Didesnis pelno mokesčio tarifas įsigaliojo 2020-aisiais. M. Majausko duomenimis, dėl to valstybės biudžetas jau gavo papildomai 35,2 mln. eurų.
