Komitetas trečiadienį apsvarstė tai numatančias Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) parengtas Kredito įstatymo pataisas. Joms komiteto nariai pritarė bendru sutarimu.
BFK taip pat pasiūlė paankstinti naujos tvarkos įsigaliojimo datą – ji būtų 2025 metų vasario 1-oji, o ne gegužės 1-oji, kaip siūloma dabar.
Finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė-Markevičienė teigė, kad pakeitimai leistų paskolų turėtojams patogiau, greičiau ir pigiau pakeisti banką nekeičiant pagrindinių sutarties sąlygų, taip pat paskatintų konkurenciją tarp bankų.
„Visu pirma, (pataisos – BNS) nuima dalį veiksmų nuo vartotojų – tuos nereikalingus vaikščiojimus iš vieno banko ar finansuotojo pas kitą. Eliminuojant veiksmus sumažėja kaina, kurią reikia susimokėti“, – Seimo komitete trečiadienį teigė V. Česnulevičiūtė-Markevičienė.
„Tikimės, kad šis pakeitimas, galimybė lengvai keisti bankus išjudins ir konkurenciją šiame segmente, nes dabar bankai iš esmės gali konkuruoti tik dėl naujų paskolų turėtojų“, – kalbėjo viceministrė.
Jos teigimu, šiuo metu daugiau nei du trečdaliai paskolų turėtojų moka didesnę maržą nei dabartinė mediana.
Anot viceministrės, pakeitimai norintiems pasikeisti banką leistų išvengti administracinių bei turto vertinimo procedūrų, todėl šis procesas atpigtų nuo 1 tūkst. iki 200 eurų. Be to, notarines turto vertinimo išlaidas turėtų padengti naujas bankas.
„Dabar žmogus, turintis būsto paskolą, tiesiog nueis pas naują finansuotoją ir jis paprašys jam reikalingų duomenų iš buvusio kreditoriaus. Naujasis kreditorius negalėtų prašyti papildomų lėšų už sutarties sudarymą, nes jos esminės sąlygos neturėtų keistis“, – teigė V. Česnulevičiūtė-Markevičienė.
Jos teigimu, ankstesnis paskolą suteikęs bankas per penkias dienas taip pat galėtų pasiūlyti alternatyvias paskolos refinansavimo sąlygas.
Klausė dėl netesybų, būsto draudimo sutarčių
Regionų frakcijos narys Andrius Palionis bei „valstietis“ Valius Ąžuolas klausė, ar norėdami pakeisti banką ir refinansuoti paskolas, klientai buvusiam bankui turės mokėti sutartyse numatytas netesybas.
Pasak V. Česnulevičiūtės-Markevičienės, pagal siūlomas pataisas bankai negalėtų refinansuojant paskolas prašyti mokėti baudų: „Jeigu yra naudojamasi refinansavimo procedūra, tų baudų nebelieka“.
V. Ąžuolas taip pat klausė, kas laukia žmonių, kurie kartu su paskola buvusiame banke buvo įgiję ir gyvybės arba turto draudimą. Jis siūlė pataisas papildyti nuostata, kad netesybos nebūtų taikomos ir tokiems draudimo paketams, juos perkeliant į kitą kredito įstaigą.
„Dažnai bankai, kai žmogus ima paskolą, priverčia jį apsidrausti gyvybės draudimu. (...) Bet gyvybės draudimo negalima pernešti į kitą bendrovę. Ar galima šį įstatymą papildyti, kad žmogus, jeigu tame banke turi ir gyvybės draudimą, ir paskolą, kad su jais abiem galėtų išeiti į kitą instituciją be jokių baudų, sankcijų. (...) Turto draudimą, gyvybės draudimą, paskolą – viską turėtų apimti“, – teigė V. Ąžuolas.
Pasak finansų viceministrės, pavyzdžiui, mažieji bankai neteikia draudimo paslaugų, todėl abejojo, ar tokias sąlygas būtina įtvirtinti projekte.
„Gyvybės draudimo negali privalomai (bankai – BNS) siūlyti, tai yra vartotojo pasirinkimas, ar jis nori tokios paslaugos, ar nenori. Įstatymas jau šitą dalyką numato. (...) Tai negali būti siejama su būsto paskolos pasiėmimu. Turto draudimas gali būti, bet tai yra (terminas – BNS) metai laiko, tai klausimas, ar tikrai tai yra būtina“, – teigė V. Česnulevičiūtė-Markevičienė.
Komitetas paprašė Finansų ministerijos įvertinti šias aplinkybes ir esant poreikiui jas patikslinti projekte.
Kredito įstatymo pataisos numato, jog žmonėms pakaktų kreiptis į naują banką, o šis atliktų didžiąją dalį refinansavimo procedūrų.
Paskolą suteikęs bankas būtų įpareigotas nemokamai pateikti duomenis naujam bankui, žmonės galėtų refinansuoti paskolą iš esmės bet kada, nemokėdami išankstinio paskolos grąžinimo mokesčio, jiems nebereikėtų naujo NT vertinimo – prireikus jį atliktų naujas bankas savo lėšomis, be to, pastarasis negalėtų imti jokių mokesčių, žmogui nereiktų mokėti notarui bei Registrų centrui – visa tai sumokėtų naujas bankas.
Siūloma uždrausti iš kredito gavėjo reikalauti sumokėti mokesčius ar kitus mokėjimus už kai kurių dokumentų parengimą ar kompensacijos už galimus nuostolius, tiesiogiai susijusius su kredito grąžinimu nepasibaigus pradinės kredito sutarties galiojimo laikotarpiui, kai, pavyzdžiui, anksčiau laiko grąžinamas kreditas, kurio palūkanų norma yra kintamoji.
Lietuvos banko duomenimis, balandį 346 tūkst. gyventojų turėjo bent vieną būsto paskolą.
