Lietuvoje šiemet bankrutavus keturioms turizmo bendrovėms, siūloma Turizmo departamentui suteikti daugiau įgaliojimų jas kontroliuoti.
Ekonomikos komiteto pirmininkas „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis siūlo taisyti Turizmo įstatymą ir įpareigoti Turizmo departamentą nuolat kontroliuoti įmones bei vertinti jų pinigų srautų ataskaitas.
Be to, siūloma leisti departamentui iki 10 darbo dienų sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimą, jei paaiškėja, kad likus 15 darbo dienų iki kelionės, sužinoma, kad jis nėra pervedęs 70 proc. lėšų viešbučiams arba vežėjams.
R. Žemaitaitis taip pat siūlo 6 kartus – nuo 6 iki 1 mėnesio – sutrumpinti terminą, per kurį kelionių organizatoriaus turi suformuoti nuosavą kapitalą, jei jis sumažėja perpus. Kitu atveju siūloma stabdyti jo licenciją.
Be to, kelionių pardavimo agentai taip pat privalėtų turėti civilinės atsakomybės draudimą. Jie su kelionių organizatoriumi už internetu parduotą kelionę turėtų atsiskaityti per vieną darbo dieną.
Seimas spalio viduryje jau pradėjo svarstyti pataisas, kuriomis siūloma Turizmo departamentui ir toliau leisti kontroliuoti kelionių organizatorius, nes nuo lapkričio 1-osios įsigaliojusiuose įstatymo pakeitimuose šios funkcijos nebeliko.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas išvados dėl šio pataisos yra paprašęs Vyriausybės – dėl to pataisos svarstymas Seime sustojo.
Įžvelgia abejotinų dalykų
„Sveikiname Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko R. Žemaitaičio iniciatyvą tobulinti turizmo srities reglamentavimą, idant būtų užtikrinta geresnė šio sektoriaus priežiūra ir vartotojų apsauga. Visgi, manome, kad registruotose Turizmo įstatymo pataisose yra ne tik pozityvių dalykų, bet ir tų, kurių reali vertė, o juo labiau – įgyvendinimo mechanizmai – abejotini“, – teigia Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė.
Žiniasklaidai išplatintame pranešime teigiama, kad ji pozityviai vertina iniciatyvą griežtinti kelionių organizatoriaus pažymėjimo išdavimo tvarką, siekiant, kad asmenys, kuriems ankščiau išduotas pažymėjimas jau kartą buvo panaikintas būtent dėl su žalos vartotojams padarymo susijusių pagrindų, taip pat tie, kuriems per pastaruosius 10 metų yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl bet kokios tyčinės nusikalstamos veikos padarymo, nebegalėtų tokio pažymėjimo gauti dar kartą.
Tačiau, jos teigimu, siūlomose įstatymo pataisose yra ir ne iki galo apgalvotų dalykų. Pavyzdžiui, siūloma tiesiog padidinti prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą iki 200 tūkst. eurų, kai ketinama verstis išvykstamuoju turizmu, organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais. Kaip rodo „Go Planet Travel“ ir „Fresh Travel“ atvejai, net ir tokia suma gali būti nepakankama.
„Taip pat pataisomis siūloma nustatyti kelionių pardavimo agentų atsiskaitymo su kelionių organizatoriais bei kelionių organizatorių atsiskaitymo su paslaugų teikėjais tvarką. Natūralu, kad kyla klausimas, o kas gi kontroliuos šių teisinių nuostatų įgyvendinimą – teikiamose pataisose tai nenumatyta (galbūt suprantant realių galimybių užtikrinti šių teisės normų vykdymą nebuvimą)“, – cituojama Ž. Gavelienė.
Turizmo rūmų prezidentė mano, kad, užuot siūlius tiesiog didintini draudimo sumas ar bandant reglamentuoti verslo subjektų tarpusavio santykius, būtų daug tikslingiau registruoti pataisas, kurios užtikrintų, kad keliones užsakomaisiais skrydžiais rengiančių kelionių organizatorių veiklos draudimo suma koreliuotų su realiai vykdomų užsakymų bei jau parduotų kelionių skaičiumi, o ne remtųsi kelių mėnesių senumo įmonių veiklos balansais.
Ž. Gavelienė tikisi, kad Seimo nariai atsižvelgs į turizmo rūmų siūlymus. Juos taip pat planuoja pristatyti pasitarime Ūkio ministerijoje, skirtame turizmo rinkos reguliavimo ir priežiūros klausimams aptarti.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
