Teigiama, jog pakeitimai turėtų sumažinti biurokratinius trikdžius vėjo ir saulės elektrinių projektų vystymui.
Vystant saulės elektrines nebereikės atlikti poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procedūrų. PAV atranka bus reikalinga tik statant tris ar daugiau vėjo elektrinių, kurių vienos aukštis sieks bent 50 metrų, taip pat jas rengiant mažesniu nei 1 kilometro atstumu nuo saugomų teritorijų.
Visas PAV turės būti atliekamas statant bent septynias vėjo jėgaines, taip pat jas statant ne didesniu nei 5 kilometrų atstumu nuo jau pastatytų, statomų ar planuojamų statyti elektrinių.
Pakeitimais taip pat atsisakoma sanitarinių apsaugos zonų reglamentavimo, tačiau numatoma, jog vėjo elektrinė nuo gyvenamųjų namų turės būti statoma ne arčiau nei per keturis jos stiebo aukščius.
Žemės ūkio paskirties žemėje, nekeičiant jos paskirties, bus galima statyti saulės elektrines neribojant jų dydžio.
Pataisomis taip pat įteisinta „hibridinės elektrinės“ sąvoka – viename taške bus galima prijungti skirtingas elektrines ir baterijas nesumuojant jų galios.
Taip pat elektrinių vystytojai vietos bendruomenėms turės išmokėti gamybos įmoką bei skirti 3 proc. metinių pajamų.
Gaminantiems vartotojams nebereikės plėtros ir gamybos leidimų, nebebus ribojama jų elektrinės įrengtoji galia. Pataisomis taip pat bus atskirtos ir buitinių bei nebuitinių vartotojų kainodaros.
Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms nebebus taikoma prievolė turėti bent 3 fizinius asmenis ir neturėti daugiau nei 20 proc. kitos įmonės akcijų. Taip pat šios bendrijos galės būti ne tik viešosios įstaigos, bet ir bet kuris pelno nesiekiantis juridinis asmuo.
Energetikos ministerija iki 2030 metų žaliosios energetikos plėtrai ir efektyvumui planuoja skirti beveik 1 mlrd. eurų.
