Už naujos redakcijos Centrinės kredito unijos įstatymą ketvirtadienį balsavo 76 Seimo nariai, balsuojančių prieš nebuvo, susilaikė 11 parlamentarų. Kredito unijų įstatymas priimtas už balsavus 82, nė vienam nebuvus prieš, susilaikius 9 Seimo nariams.
Pasak Lietuvos banko valdybos nario Mariaus Jurgilo, priimti įstatymų pakeitimai atveria kelią gyvybiškai svarbiai 160 tūkst. narių vienijančio kredito unijų sektoriaus reformai, kuri būtina siekiant tvarios jų raidos.
„Pakeisti įstatymai skatina atlikti didelį darbą ir pertvarkyti šį finansų sektorių taip, kad kredito unijos ir toliau galėtų veikti kaip paprastos ir savo bendruomenės poreikius tenkinančios bendrovės, tačiau neliktų spragų prisidengus kredito unijos pavadinimu užsiimti banko ar investicinio fondo veikla. Svarbiausia tai, kad sustiprėjęs kredito unijų sektorius taps rimta alternatyva komerciniams bankams ir leis išvengti mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimo atskiroms kredito unijoms susiduriant su problemomis“, - BNS sakė M.Jurgilas.
Jo teigimu, vienas svarbiausių reformos aspektų, įtvirtintų naujuose teisės aktuose, yra tai, kad apibrėžiamos sąlygos naujų centrinių kredito unijų steigimuisi (iki šiol veikė tik viena centrinė kredito unija, dabar ją galės steigti 5 tai sutarusios daryti kredito unijos) ir numatoma, kad visos kredito unijos taps centrinių kredito unijų narėmis. Be to, centrinėms kredito unijoms bus suteiktos veiksmingos ir aiškiai apibrėžtos savo narių kontrolės ir priežiūros teisės ir pareigos.
„Įgyvendinus reformą, centrinės kredito unijos ir jų narės kredito unijos taps solidariai finansiškai atsakingos viena už kitą, todėl jos bus suinteresuotos veiksminga savireguliacija, skirta apsaugoti šias įstaigos nuo bankrotų. Kredito unijų reforma sustiprins kooperaciją, savireguliaciją, valdymo kokybę ir integraciją tarp kredito unijų“, - tvirtino M.Jurgilas.
Centrinės kredito unijos steigėju galės būti kredito unija, asocijuotas investuotojas ir valstybė. Centrinę kredito uniją gali steigti ne mažiau kaip 5 kredito unijos, jeigu jų bendras turtas yra ne mažesnis kaip 50 mln. eurų ir jeigu centrinę kredito uniją steigiančios didžiausios kredito unijos turtas sudaro ne daugiau kaip 50 proc. centrinę kredito uniją steigiančių kredito unijų turto sumos.
Kredito unijoms draudžiama steigti įmones, taip pat būti jų dalyvėmis, išskyrus teisę būti centrinės kredito unijos dalyvėmis.
„Kredito unijos turi lygiai pusantrų metų reformuoti savo veiklą – priimtuose dokumentuose numatyta, kad iki 2018 metų sausio 1 dienos turi būti baigtas unijų jungimasis į centrines kredito unijas. Todėl šis periodas bus tvaraus kapitalo formavimo ir kredito unijų kooperavimosi laikotarpis. Tinkamai atlikę namų darbus, nuo 2018 metų gerokai išplėsime savo vaidmenį šalies finansų sistemoje, teikdami pilną finansinių paslaugų spektrą gyventojams, žemės ūkiui, smulkiajam ir vidutiniam verslui“, – pranešime spaudai sakė asociacijos Lietuvos kredito unijos (ALKU) valdybos pirmininkas Ramūnas Stankus.
Anot jo, centrinėse kredito unijose veikiančios unijos privalės taikyti mokumo užtikrinimo sistemą - visos grupėje esančios kredito unijos garantuos viena už kitą.
„Tai užtikrins veiklos stabilumą ir užkirs kelią galimiems bankrotams. Todėl unijų reforma padidins visos Lietuvos finansų sistemos saugumą, apsaugos tiek unijų klientus, tiek visus mokesčių mokėtojus nuo galimų finansinių praradimų“, – tvirtino R.Stonkus.
Kartu su kredito unijų reformą įgyvendinančiais teisės aktais buvo priimti ir nauji bankų įstatymo pakeitimai, kuriais yra sudaromos sąlygos steigtis specializuotiems bankams. Specializuotais bankais galės tapti paprastesnes banko paslaugas teikti norinčios įstaigos, joms bus taikomas mažesnis – 1 mln. eurų – nuosavo kapitalo reikalavimas.
„Tokių įstaigų įteisinimas padidins konkurenciją rinkoje, nes steigti ir vystyti banką, įskaitant ir kredito unijas, kurios nuspręs veiklą tęsti kaip nedideli bankai, taps lengviau“, - BNS pabrėžė M.Jurgilas.
Pasak Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) valdybos pirmininko Fortunato Dirginčiaus, unijų pertvarka atveria kelius įgyvendinti ambicingus plėtros tikslus.
„Mūsų tikslas – per 10 metų užimti ne mažiau kaip 10 proc. bankinės rinkos pagal turtą ir suteiktų paskolų portfelį. Šiuo metu kredito unijų rinkos dalis siekia mažiau nei 2 proc., tad pasiekti tokių ambicingų tikslų galėsime tik veikdami išvien ir suformuodami tokio dydžio kredito unijų junginius, kurie galėtų sėkmingai konkuruoti su užsienio kapitalo bankais“, – pranešime spaudai teigė F. Dirginčius.
Kredito unijos pirmąjį šių metų ketvirtį kartu uždirbo 211,37 tūkst. eurų neaudituoto grynojo pelno - 18 kartų mažiau nei pernai sausį-kovą (3,6 mln. eurų). Pelningai dirbusi 37 kredito unijos šiemet uždirbo 1,6 mln. eurų pelno, o 37 nuostolingai dirbusios kredito unijos patyrė 1,4 mln. eurų nuostolių.
Lietuvoje veikia 74 licenciją turinčios kredito unijos, iš kurių 61 priklauso Lietuvos centrinei kredito unijai.
