Už balsavo 101 Seimo narys, prieš nebuvo, o penki susilaikė.
Pakeitimai nustato pareinamąjį laikotarpį prisitaikyti prie europinių kripto turto rinkų (MiCA) – Lietuva yra viena pirmųjų Europos Sąjungoje (ES), įgyvendinusių šias nuostatas.
Pasirengti ir gauti licencijas rinkos dalyviai turės iki 2025 metų birželio – iki tol virtualiųjų valiutų operatoriai privalės pateikti Lietuvos bankui MiCA reglamente nurodytus dokumentus.
Finansų ministerijos teigimu, pataisos sustiprins vartotojų, pirmiausia – neprofesionalių investuotojų apsaugą, o priežiūros institucijos turės įgaliojimus. Be to, rinkos reguliuotojai geriau valdys pinigų plovimo, teroristų finansavimo, tarptautinių sankcijų apėjimo ir kitas rizikas.
„Reguliacinį aiškumą didinantys įstatymų pakeitimai sukurs prielaidas tvariam vystymuisi ir kokybiškam augimui. Priimti teisės aktų pakeitimai užtikrins geresnę finansinių paslaugų vartotojų apsaugą“, – pranešime sakė finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė-Markevičienė.
Pasak ministerijos, reguliuoti kripto turto sektorių svarbu atsižvelgiant ir į geopolitinę padėtį regione.
„Kai dėl karo Ukrainoje daugelis Vakarų valstybių pritaikė finansines sankcijas Rusijai, šios šalies piliečiams ir juridiniams asmenims apribotos galimybės naudotis daugeliu tradicinių finansinių paslaugų, todėl neatmestina tikimybė, kad jie gali bandyti pasinaudoti su kripto turtu susijusių paslaugų teikėjų paslaugomis, siekdami išvengti sankcijų poveikio savo lėšoms“, – teigia minsiterija.
„Taps įmonės prilygintos, kaip ir kitos finansų įstaigos, veikiančios pagal tuos pačius reikalavimus. Fintech sektorius suinteresuotas, kad veikimo sąlygos ir priežiūra neleistų pačiai savęs iškraipyti ir nerizikuotume šalies reputacija“, – balsavimo išvakarėse BNS sakė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.
„Atsirasiančios vienodos taisyklės ES apskritai spręs vienodesnę konkurencinę aplinką tokioms įmonėms ir ta jų migracija iš vienos ES šalies į kitą darysis mažiau prasminga“, – pridūrė M. Lingė.
Pasak jo, kriptoturto rinkų reguliavimas išskaidrins sektorių, konkurencinę aplinką.
„Dabar turime didelį kiekį abejotinos reputacijos ir abejotiną veiklą vykdančių įstaigų, besinaudojančių ta situacija, kad ES mastu nebuvo įgyvendinti reglamentai“, – sakė M. Lingė.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba Lietuvoje registruotai virtualiųjų valiutų operatorei „Payeer“ trečiadienį skyrė rekordinę beveik 9,3 mln. eurų baudą už tarptautinių sankcijų bei Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pažeidimus – per ją Rusijos klientai pervedinėjo rublius iš Europos Sąjungos (ES) sankcionuotų Rusijos bankų ir į juos.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad dėl leidimų galėtų kreiptis daugiau nei 100 bendrovių – maždaug šeštadalis iš veikiančių šiuo metu.
