Seime priimant biudžetą iš viso balsavo 122 parlamentarai, iš jų 73 buvo už, prieš 43, susilaikė 6. Premjerė Ingrida Šimonytė dėkojo visiems, kurie balsavo už ir opozicijai už tai, kad neištraukė kortelių.
Pagal Seimo priimtą įstatymą numatomos valstybės biudžeto pajamos siekia 15,3 mlrd. eurų. Į šią sumą įeina ir 3,1 mlrd. Europos Sąjungos (ES) ir kitų šalių parama Lietuvai.
Neskaičiuojant jos, kiekvienas gyventojas iš 2,8 mln. Lietuvos gyventojų per kitus metus į biudžetą sumokės vidutiniškai po 4,46 tūkst. eurų.
Planuojamos kitų metų valstybės biudžeto išlaidos yra 18,6 mlrd. eurų. Į šią sumą įeina ir 3,5 mlrd. eurų ES ir kitų šalių parama Lietuvai. Per kitus metus vidutinės valstybės biudžeto išlaidos, tenkančios vienam šalies gyventojui, bus 6,6 tūkst. eurų.
Taigi, kitais metais iš valstybės biudžeto bus sumokėta per 3 mlrd. eurų eurų daugiau, negu į jį bus surinkta mokesčių. Planuojamas kitų metų valdžios sektoriaus deficitas sudarys 4,9 proc. kitų metų bendrojo vidaus produkto. Šiam deficitui padengti Finansų ministerija skolinsis pinigus visų lietuvių vardu.
Kam bus išleista daugiausia pinigų
Ministerija skaičiuoja, kad gyventojų pajamų didinimui 2023 m. bus skirta beveik 963 mln. eurų. Beveik pusę šių lėšų numatyta skirti darbuotojų pajamų didinimui keliant minimalią algą ir mažiau apmokestinant jų pajamas, po ketvirtį – socialinei paramai pažeidžiamiausiems gyventojams ir bazinės pensijos didinimui.
Tuo pačiu daugiau kaip 360 mln. eurų numatyti mokytojų, dėstytojų, mokslininkų, kultūros ir meno, socialinės srities darbuotojų, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, medikų ir rezidentų bei kitų viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčiui didinti.
Seimo patvirtintame ateinančių metų valstybės biudžete energijos kainų augimo poveikio sušvelninimo priemonėms žmonėms ir verslui numatyta skirta 1,84 mlrd. eurų.
Valstybė žmonėms kompensuos elektros ir dujų kainos augimo dalį, tam nusimatydama 714 mln. eurų bei dar beveik 56 mln. eurų skirs šį šildymo sezoną numatytai pridėtinės vertės mokesčio kompensacijai centralizuotai tiekiamai šilumai, padengiant tiekėjams skirtumą iš valstybės biudžeto.
Siekiant energijos kainų augimo poveikio sušvelninimo, papildomai būsto šildymo kompensacijoms numatyta skirti 16 mln. eurų.
Tuo pačiu dėl atnaujintų energijos kainų prielaidų ir jų dinamikos, dujų ir elektros kainų dalies kompensavimui gyventojams numatoma sutaupyti 98 mln. eurų nuo pirminiame biudžeto projekte skolintis numatytų lėšų.
Pagalbos verslui vertė – 2,5 mlrd. eurų. Šie pinigai bus skirti elektros kainų augimo dalies kompensavimas, subsidijos energijai imlioms įmonėms, mokesčių atidėjimo galimybė, įvairios paskolos ir kita.
2023 m. valstybės biudžeto projekte taip pat numatytos ilgalaikės investicijos energetiniam nepriklausomumui stiprinti, generacijai didinti bei renovuoti energetiškai neefektyvius gyvenamuosius pastatus. Trejų metų investicijoms biudžete numatyta per 1,4 mlrd. eurų, iš kurių planuojama renovuoti 4488 pastatus, tam skiriant 296 mln. eurų.
Be kita ko, kitais metais valstybės saugumo ir gynybos valstybės veiklos srities tikslams ir uždaviniams įgyvendinti siūloma skirti 1,85 mlrd. eurų valstybės biudžeto asignavimų.
Iš ko surinks pinigus
Prognozuojama, kad iš 4 pagrindinių mokesčių (pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, akcizų ir pelno), kurie sudaro beveik 92 proc. valstybės biudžeto pajamų.
2023 m. biudžete prognozuojamos pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio sudaro 5,59 mlrd. eurų (44,8 proc. visų valstybės biudžeto pajamų).
2023 m. į valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos biudžetą prognozuojama gauti per 5 mlrd. eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio.
Tuo metu planuojamos pajamos iš akcizų, kurie taikomi degalams, tabako produktams ar alkoholiui, sudarys 1,7 mlrd. eurų.
Galiausiai iš pelno mokesčio, kuriuo apmokestinami juridiniai asmenys, kitais metais prognozuojama gauti 1,66 mlrd. eurų pajamų.
Tiesa, Finansų ministerija skaičiuoja, kad dėl galiosiančių mokesčių lengvatų, pajamų iš mokesčių netekimai kitais metais sudarys apie 2,8 mlrd. eurų.
Daugiausia pajamų bus negauta iš gyventojų pajamų mokesčio – 1,6 mlrd. eurų , akcizų ir pelno mokesčio pajamos 2023 metais bus mažesnės atitinkamai 380,2 mln. eurų ir 413,3 mln. eurų, o PVM pajamos dėl galiosiančių lengvatų bus mažesnės 406,7 mln. eurų.
Seimo priimtą įstatymą dar turės pasirašyti prezidentas.
Tikina, kad biudžetu rūpinamasi žmonėmis
„Patvirtintas kitų metų biudžetas – racionalus ir atsižvelgiantis į pamatuotas valstybės galimybes ir į ateities neapibrėžtumus. Nepaisant pastarųjų, biudžete išsaugoti svarbiausi Vyriausybės ilgalaikiai įsipareigojimai ir numatytos priemonės energetinių, ekonominių iššūkių gyventojams ir verslui sušvelninimui, kaip ir įsipareigojimai Lietuvos ateičiai – saugiai, tvaraus augimo ir aukštą pridėtinę vertę kuriančiai“, – sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
Jai antrino ir finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Šiandien Seime patvirtintas ateinančių metų biudžetas nepakeitė savo tikslo – tapti skydu apsaugant žmones ir Lietuvos verslą nuo supančių geopolitinių ir ekonominių iššūkių. Biudžete prioritetą skyrėme energijos kainų augimo poveikio sušvelninimui, žmonių perkamosios galios apsaugojimui ir stiprinimui išliekančio neapibrėžtumo kontekste, sparčiau didiname senatvės ir šalpos pensijas, mažiname dirbančiųjų apmokestinimą.
Papildomai įtraukėme tik lėšas Lietuvos šaulių sąjungai – naujiems tikslams ir papildomiems įgaliojimams įgyvendinti prisidedant prie šalies saugumo stiprinimo“, – komentavo finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Taip pat, anot jos, kitais metais reikšmingai didinami atlyginimus ne tik mokytojams, mokslininkams, medikams, statutiniams pareigūnams, viešojo sektoriaus tarnautojams, bet ir mažiausias pajamas uždirbantiems:
„Galvodami ne tik apie būtinas priemones, bet ir ilgalaikius sprendimus – investuosime lėšų energetiniam Lietuvos saugumui užtikrinti, taip pat beveik 3 mlrd. eurų – tvariam augimui, žaliai, skaitmeninei bei aukštos pridėtinės vertės ekonomikai, mokslo ir inovacijų sinergijai, švietimo susitarimo įgyvendinimui“.
