Seimas po pateikimo ketvirtadienį priėmė svarstyti Maisto įstatymo pataisas: už balsavo 62 Seimo nariai, prieš buvo vienas, o 17 susilaikė. Toliau pataisas Seimas svarstys gavęs Vyriausybės išvadą.
„Išreikštume rūpestį skurstančiais žmonėmis. Eilės prie „Maisto banko“ didėja. Poreikis pigesnio maisto yra didžiulis“, – teigė pakeitimų iniciatorius, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Tomas Tomilinas.
Komiteto pirmininkė konservatorė Aistė Gedvilienė tvirtino, kad dabar apie 400 tūkst. tonų maisto yra sunaikinama, iš jų apie 50 tūkst. surenkama iš prekybos vietų.
Jeigu Seimas pakeitimus priimtų, naujos taisyklės galiotų prekybininkams, kurių prekybos plotai yra didesni nei 400 kv. metrų. Tokios yra visos „Lidl Lietuvos“ tinklo parduotuvės, „Norfos“ tinkle jų „absoliuti dauguma“, „Iki“ tinkle – 70 proc. „Rimi“ – 72, o „Maximos“ – 205.
Pataisos įsigaliotų 2024 metais, todėl iki tol prekybininkai ir labdaros gavėjai pasiruoštų.
2022-ųjų rudenį registruotą pirminį pataisų dėl maisto švaistymo mažinimo variantą sukritikavo Seimo teisininkai, nes, pasak jų, projektas galėjo prieštarauti Konstitucijai.
Naujame įstatymo variante, be kita ko, numatoma ir valstybės finansinė pagalba maisto nešvaistymo sistemos sukūrimui. Tam būtų naudojamos biudžeto arba Europos Sąjungos paramos lėšos.
Naujas pataisas siūlo T. Tomilinas, A. Gedvilienė, „valstietė“ Ligita Girskienė, liberalas Romualdas Vaitkus bei socialdemokratas Linas Jonauskas.
Dabar „Maisto bankui“ visą laiku neparduotą maistą atiduoda „Iki“ ir Rimi“, šiemet prie jų prisijungė „Maxima“. „Lidl“ atiduoda viską, išskyrus šaldytuvuose laikomus produktus, o „Norfa“ skelbia produktus atiduodanti kitiems paramos gavėjams.
„Maisto bankas“ dar tinkamus naudoti maisto produktus dabar surenka iš 502 parduotuvių 83 šalies miestuose ir miesteliuose.
