Seimas ketvirtadienį nepriėmė svarstyti valstietės Laimos Nagienės teikto projekto: už balsavo 53 Seimo nariai, prieš – 39, susilaikė 29 parlamentarai. Tada 62 balsais prieš 57 iniciatyva iš viso buvo atmesta.
L. Nagienė 2022 metais siūlė kompensuoti 10 proc., antrais – 20 proc., o trečiais ir ketvirtais metais – po 30 proc. likusių kompensuoti lėšų. Pasak jos, dalis lėšų galėtų būti grąžinama naudojant „Sodros“, kita dalis – valstybės biudžeto lėšas.
„Daugelis sutiktų, kad pensininkui laukti dešimt metų, vargu ar gali būti pavadinta protingu laikotarpiu“, – teigė parlamentarė.
Tuo tarpu Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė piktinosi, kas tokiais siūlymais Seime „pakvipo politine archeologija“.
„Kalbame apie įvykius ir reikalus, kurie vyko prieš 13 metų. Daug vandens nutekėjo (...). Konstitucinis Teismas kiek yra pasisakęs, ta apimtimi viskas jau yra kompensuota“, – tvirtino komiteto vadovas.
Beje, būdami valdžioje valstiečiai 10 mln. eurų arba 10 proc. dar negrąžintų išmokų jau kompensavo pernai: pinigai pasiekė asmenis, kurie 2009 metų krizės laikais gavo našlaičių, maitintojo netekimo, našlių, ištarnauto laiko pensijas, kompensacijas už ypatingas darbo sąlygas, valstybines pensijas, tikslines kompensacijas, signataro rentą, kompensacines išmokas, šalpos kompensacijas ir sportininkų rentas.
Tuometis finansų ministras Vilius Šapoka Seimą tikino, kad dėl krizės gyventojų prarastas pajamas grąžinti neleidžia fiskalinės drausmės reikalavimai, todėl jos galėtų būti kompensuojamos ateityje.
Gelbėdamas finansinėje duobėje esančią „Sodrą“, Seimas 2009 metų gruodį dvejiems metams – 2010-2011-iesiems – „apkarpė“ daugelį pensijų ir įvairių socialinių išmokų. Konstitucinis Teismas nėra valstybės įpareigojęs grąžinti visas sumažintas išmokas.
