Planuojama, kad į 2022 metų valstybės biudžetą bus surinkta 13,859 mlrd. eurų pajamų (įskaitant 2,764 mlrd. eurų ES ir kitos paramos lėšas), o iš jo bus skirta 16,481 mlrd. eurų asignavimų (įskaitant 3,321 mlrd. eurų ES ir kitos paramos lėšas) išlaidoms ir turtui įsigyti.
Kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis asignavimai viršys pajamas 2,587 mlrd. eurų.
Kitaip tariant, tiek pinigų bus išleista daugiau nei surinkta.
Planuojama, kad valdžios sektoriaus deficitas 2022 m. sudarys 3,1 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Daugiausia išlaidų kitąmet planuojama skirti socialinei, sveikatos, apsaugai, švietimui.
Didžiąją dalį visų pajamų planuojama surinkti iš trijų mokesčių: pridėtinės vertės (PVM), gyventojų pajamų (GPM) ir akcizų.
Kokie numatomi prioritetai
„Projektą rengiant buvo išskirtos esminės pokyčių kryptys, kuriomis turėtume judėti skirdami papildomus asignavimus“, – antradienį Seime pristatydama svarbiausią 2022 metų valstybės pajamų ir išlaidų planą sakė finansų ministrė.
Pasak G. Skaistės, prioritetai yra saugumas – nuo geopolitinių įtampų iki ekstremalių situacijų suvaldymo, galimybė Europos Sąjungas investicijas nukreipti į strategines valstybės kryptis, susitarimų švietimo sistemoje įgyvendinimas, žmonių pajamų didinimas ir skurdo rizikos mažinimas.
Pasak jos, kitais metais „tradiciškai liūto dalis“ asignavimų skiriama socialinei apsaugai, švietimui ir sveikatos apsaugai.
„Kalbant apie pokyčius, kurie yra nuo praėjusių metų eliminavus COVID-19 pandemijos padariniams šalinti skirtus asignavimus, natūralu, kad tose srityse, kurios yra imlios biudžeto asignavimams, tai yra sveikatos apsauga ar socialinė apsauga, yra didėjimas absoliučia pinigų suma didžiausias, tačiau jeigu kalbant apie procentinį pokytį, tai didžiausias augimas 14 proc. yra švietimo, sveikatos bei aplinkos apsaugos srityse“, – parlamentarams aiškino G. Skaistė.
Anot jos, kitais metais iš ES struktūrinių fondų bei iš Naujos kartos plano planuojama įsisavinti virš 2 mlrd. eurų, daugiausia lėšų bus skiriama žaliajai pertvarkai, skaitmeninei transformacijai, mokslui, verslui, inovacijoms, švietimui ir kultūrai.
Didinamos algos skirtingiems darbuotojams
G. Skaistės teigimu, minimalios mėnesio algos ir pareiginės algos bazinio dydžio augimas atlyginimus padidins visiems viešojo sektoriaus darbuotojams.
„Bet taip pat yra ir tam tikri sektoriniai sprendimai tam, kad darbo užmokestis augtų sparčiau nei vidutinis. Mokytojų ir dėstytojų darbo užmokestis yra didinamas nuo sausio 1 dienos. Taip pat kultūros ir meno darbuotojų užmokestis yra didinamas, socialinės srities darbuotojams, vidaus tarnybos sistemos pareigūnams bei medikams“, – tvirtino ministrė.
Jos tvirtinimu, minimalios algos didinimas padidins paskatas daug žmonių grįžti į darbo rinką – ypač tiems žmonėms, kurie uždirba nedidelius atlyginimus ir jie sprendžia dilemą – apskritai dirbti ar nedirbti.
G. Skaistės skaičiavimais, dėl minimalios algos didinimo, pajamos į rankas didės 53,24 euro, dėl nepamokestinamųj pajamų dydžio augimo – dar 12 eurų.
„Bendras pokytis yra virš 65 eurų žmonėms, kurie šiandien uždirba minimalų mėnesinį atlyginimą, o jau grynai dėl NPD taikymo, žmonėms, kurie uždirba, tarkime, 850 eurų, pajamos į rankas padidės virš 13 eurų, kurie uždirba 1 tūkst. eurų, – beveik 11 eurų.“, – pridūrė ministrė.
Abejojo, ar pavyks įvykdyti projektą
Suabejojęs dėl biudžeto tvarumo, demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius prognozavo, kad kitais metais nei mažmeninė prekyba neaugs, nei darbo užmokestis taip sparčiai nedidės, kaip prognozuojama biudžete, o taip pat įtakos turės problemos transporto sektoriuje, jūrų uoste.
Tuo tarpu socialdemokratė Rasa Burbergytė tikino, kad Vyriausybės planas kitais metais grąžinti beveik 1 mlrd. eurų pasiskolintų vidaus rinkoje, padidins infliaciją, nes skatins vartojimą.
Premjerė Ingrida Šimonytė 2022-ųjų valstybės biudžetą vadina skurdą šalyje mažinsiančiu, saugiu „galimybių biudžetu“, kuris, anot jos, leis Vyriausybei įgyvendinti ne vieną jos programos punktą. Tuo metu kai kurie ekonomistai įsitikinę, kad biudžetas per daug optimistinis, ryški socialinė jo orientacija, iš esmės neliečiant pajamų temos.
Dabar 2022-ųjų valstybės biudžetą svarstys parlamentiniai komitetai ir komisijos.
Pirmasis valstybės biudžeto projekto svarstymas numatytas lapkričio 25-ąją, po jo nebalsuojama – projektas grąžinamas Vyriausybei tobulinti. Tai įprasta procedūra. Antrasis svarstymas numatytas gruodžio 9-ąją, o tada po kelių dienų vyks biudžeto priėmimas.
Seime pristatydama 2022 metų biudžetą, finansų ministrė atkreipė dėmesį, kad daugiau pinigų planuojama skirti krašto apsaugai, nacionalinio susitarimo dėl švietimo įgyvendinimui ir kt.
Pristačius biudžeto projektą Seimo plenariniame posėdyje toliau jo nagrinėjimui Seimo komitetuose ir frakcijose skiriama ne mažiau kaip 15 dienų. Tuo metu eiliniai Seimo plenariniai posėdžiai nerengiami.
Prie tolesnio biudžeto svarstymo visas Seimas grįš lapkričio 19 d.
