Šiuo metu Darbo kodekse numatyta, kad darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu darbuotojo prastova ne dėl jo kaltės tęsiasi ilgiau kaip 30 iš eilės arba jeigu ji sudaro daugiau kaip 45 dienas per paskutinius 12 mėnesių.
Tokiu atveju nutraukiant darbo sutartį, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui 2 jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – 1 jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai atstovaujantis Kazys Starkevičius siūlo pakeiti Darbo kodeksą ir numatyti, kad darbo sutartis taip negali būti nutraukta dėl prastovų, jeigu Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ar karantiną ir dėl to darbuotojui nesuteikiamas sulygtas darbo, nes nėra galimybės nuotoliniu būdu, arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo.
Paprastai kalbant, karantino ar ekstremalios situacijos atveju paskelbus prastovas ir dėl jų darbuotojui išėjus iš darbo, darbdavys jam neturėtų mokėti išmokų.
Po pateikimo už K. Starkevičiaus pasiūlytą įstatymo projektą balsavo 54 nariai, 12 balsavo prieš, o 28 – susilaikė.
Toliau projektą svarstys Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Už jį dar du kartus turėtų balsuoti Seimas. Pataisos įsigaliotų, kai jas galiausiai pasirašys Seimas.
Išmokas reikia naikinti, nes trūksta darbuotojų?
„Čia yra pandemijos laikotarpio rezultatas. Kai buvo karantinas ir tada valstybė mokėjo subsidijas už prastovas karantino metu.
Čia ypatingai aktualu aptarnavimo sektoriui. Tada sugrįžta darbuotojas ir jis tada darbdaviui sako: „aš išeinu iš darbo, sumokėkite man tą išeitinę kompensaciją“, nors darbo iš tikrųjų yra, aptarnavimo sektoriui trūksta darbuotojų ir darbdavys privalo.
Bet mes visi turime suprasti sunkų laikotarpį, valstybė mokėjo subsidijas, štai dabar reikia grįžti į darbą ir reikia, kad darbuotojas būtų paskatintas grįžti į darbą ir tiesiog dirbti, o ne ieškoti lengvų išmokų, lengvų pinigų“, – savo pasiūlymą aiškino K. Starkevičius.
Tačiau su tokiomis Darbo kodekso pataisomis sutinka toli gražu ne visi Seimo nariai.
„Tas sąlygas sukūrė valstybė, karantinas yra įvestas valstybės ir valdžios institucijų sprendimu ir į kiekvieną žmogų žiūrėti, kad jis potencialiai išeis iš darbo vien dėl to, kad pasukčiautų, gautų išeitinę ir vėl sugrįžtų... Nežiūrėkime į kiekvieną žmogų kaip į potencialų nusikaltėlį“, – K. Starkevičiaus siūlymą įvertino demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis.
Jam antrino frakcijos kolega Linas Kukuraitis:
„Darbuotojų apsauga turėtų būti visais laikotarpiais tokia pat. Išeitinės mokamos, kai darbuotojas yra atleidžiamas darbdavio valia ir iniciatyva. Šiuo atveju sukurtų labai netinkamą precedentą, kada karantino metu, kai darbo rinka yra susitraukusi, darbuotojas gali išvejamas iš darbo be apsaugos. Dėl to mes esame nusiteikę balsuoti prieš.“
