Už įstatymo pataisas balsavo 89 Seimo narių, balsavusių prieš ar susilaikiusių nebuvo. Toliau pataisų projektas bus svarstomas spalio 1 d.
Gyventojai sutaupytų 500 mln. eurų?
„Įstatymo projekto tikslas yra supaprastinti ir atpiginti su NT susijusių kreditų refinansavimo procesą kredito gavėjams bei palengvinti vartotojų turimų pagal vieną ar kelias paskolų sutartis prisiimtų finansinių įsipareigojimų vykdymą. Tai yra sumažinti mokėtinas įmokas.
Siūlomu teisiniu reguliavimu norime paskatinti konkurenciją tarp būsto paskolų teikėjų. Todėl paskolos refinansavimo procesas turi tapti greitas, paprastas ir nemokamas“, – Seime pristatydama projektą kalbėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Ji pridūrė, kad būsto paskola paprastai yra didžiausias įsipareigojimas gyvenime – jis gali siekti ir 30 metų. Esą jeigu kitą ryšio operatorių galime pasirinkti lengvai, tai būsto paskolos pakeitimas – sudėtingas ir brangus procesas, galintis kainuoti ir 1 tūkst. eurų.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad pastaruoju metu dėl Lietuvoje itin sumažėjusios maržos būsto paskolos refinansavimas nemažai daliai vartotojų gali būti naudingas vien dėl situacijos rinkoje.
Naujoms būsto paskoloms taikomos maržos mediana nuo pasiekto aukščiausio taško 2020 m. gegužę sumažėjo 0,75 proc. punkto, arba beveik trečdaliu, ir 2024 m. kovą siekė 1,65 proc.
Vis dėlto apie 68 proc. esamų būsto paskolų marža tebėra didesnė negu 1,7 procento.
„Atlikti skaičiavimai rodo, kad, esant dabartinėms būsto paskolos refinansavimo proceso išlaidoms (apie 1 040 eurų 100 tūkst. eurų dydžio paskolai), refinansavimas vidutinės būsto paskolos turėtojui būtų finansiškai naudingas, jei marža sumažėtų bent 0,2 proc. punkto.
Panaikinus paskolos refinansavimo išlaidas ir supaprastinus refinansavimo procesą, vartotojai, naudodamiesi rinkoje esančiomis palankiomis sąlygomis, ilguoju laikotarpiu galėtų sutaupyti iki 500 mln. eurų, nes sumokėtų mažiau palūkanų“, – skaičiuoja Finansų ministerija.
Bankai nesutinka su pasiūlytomis priemonėmis
Šalies komercinius bankus vienijanti Lietuvos bankų asociacija (LBA) teigia palaikanti idėją edukuoti gyventojus apie refinansavimo paslaugą ir didinti finansinį raštingumą, tačiau įstatymo projektas esą kuria perteklinį reguliavimą.
„Refinansavimo paslaugą kredito įstaigos teikia ir dabar, gyventojai aktyviai naudojasi galimybėmis keisti turimos būsto paskolos sutarties sąlygas“, – rašoma asociacijos komentare.
Pasak jo, naujuoju projektu numatoma, kad visus trečiųjų šalių kaštus (nekilnojamojo turto vertinimo, notarų paslaugų) susijusius su refinansavimo paslauga ateityje turėtų prisiimti paslaugą teikianti kredito įstaiga.
„LBA nuomone, toks sprendimas nėra teisingas ir jis gali apsunkinti galimybes refinansavimo paslaugą teikti mažesniems rinkos dalyviams, t. y. ne padidinti, o sumažinti refinansavimo paslaugos patrauklumą kredito įstaigoms.
Taigi, idėją skatinti refinansavimo rinką vertiname palankiai, tačiau pasirinktos priemonės, LBA nuomone, norimo rezultato pasiekti nepadės“, – apibendrino asociacija.
Jeigu Seimas galutinai priims įstatymo pataisas ir joms pritars prezidentas, nauji reikalavimai dėl paskolų refinansavimo įsigalios nuo kitų metų gegužės.
