Nuo birželio, pasibaigus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatai už būsto šildymą, kompensacijas gaus šeimos, kurių išlaidos šildymui sieks 10 proc. jų pajamų. Premjeras sako, kad parama bus skiriama nepriklausomai nuo šildymo būdo, o savivaldybės papildomai turės rasti apie 21 mln. eurų.
Seimas antradienį dukart sumažino išlaidų šilumai ir pajamų santykio ribą, kurią pasiekusios šeimos ar vienas gyvenantis asmuo galėtų pretenduoti į kompensacijas.
Už tokią Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisą balsavo 74 Seimo nariai. Balsavime nedalyvavo opozicijai priklausantys liberalai ir konservatoriai. Vienintelis iš konservatorių balsavo Ekonomikos komiteto narys Dainius Kreivys.
Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad pasirinkta 10 proc., o ne 15 proc. riba yra labiau socialiai teisinga. Anot jo, antruoju atveju į paramą galėtų pretenduoti maždaug tiek pat gyventojų, kiek ir dabar.
„Pirminė valia buvo 10 proc., tiesiog aprėptis žmonių gauti paramą už šildymą padidėtų, nepriklausomai nuo to, kokio būdo šildymą jie naudoja“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas. Anot jo, savivaldybėms turėtų užtekti lėšų kompensacijoms mokėti.
„Jie nepanaudoja pusės skiriamų lėšų sumos, tai yra virš 140 mln. eurų lieka nepanaudota, o paramai, kompensacijoms už šildymą (...) reikės apie 30-35 mln. eurų“, – tvirtino S.Skvernelis. Premjero patarėjas ekonomikos ir strateginių pokyčių valdymo klausimais Lukas Savickas vėliau BNS patikslino, kad ši suma yra 21 mln. eurų.
Liberalas Simonas Gentvilas priekaištavo, kad leidus daugiau žmonių gauti pašalpas, išaugs jų administravimo išlaidos.
„Ekonominė logika yra tokia, kad pridėtinės vertės mokestis auga tiktai 12 proc. nominaliu procentu nuo 9 proc. iki 21 proc., tačiau pašalpos gavėjų skaičius iš tikrųjų išauga neproporcingai daug. Kitaip tariant, kainos už šildymą neaugs taip staigiai, kad reikėtų taip staigiai ir taip plačiai išplėsti socialiai remtinų gyventojų skaičių. Man atrodo, šita nuolaida ir šitas socialinių pašalpų gavėjų išplėtimas yra per didelis. Iš tikrųjų jis apkraus ne tiktai savivaldas, bet ir visą valstybės aparatą. Yra labai daug nematomų administracinių išlaidų“, - posėdyje kalbėjo S.Gentvilas.
„Valstietės“ Rimos Baškienės duomenimis, dabar paramos galės tikėtis dar 142 tūkst. žmonių.
„Jeigu prie 20 proc. 114 tūkst. žmonių gavo kompensacijas, tai dabar prie 10 proc. gaus 257 ir tai yra 142 tūkst. žmonėmis daugiau, vadinasi, tokiam ratui žmonių mes padedame“, - teigė Seimo vicepirmininkė.
„Valstiečių“ frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis džiaugėsi, kad panaikinus PVM lengvatą paaiškėjo, kad 400 tūkst. žmonių „ji tiesiog nepriklauso“.
„Manau, kad mes padarėme labai gerą sprendimą, tai yra daugiau negu pusę žmonių, kurie gaudavo PVM lengvatą, jiems nepriklausytų pagal socialinę atskirtį“, - aiškino R.Karbauskis.
Ekonomikos komiteto narys konservatorius Jurgis Razma priekaištavo, kad sudarydami sąlygas daugiau žmonių gauti kompensacijas už dideles išlaidas šilumai, dar daugiau žmonių bus priversti prašyti valstybės paramos.
„Nereikėtų džiaugtis, kad mes pakankamai didelei dalį žmonių papildomai padarome, kad jie pasijustų valstybės išlaikytiniai, kad su popierėliais turėtų lakstyti, įrodinėdami, kad jie negali pragyventi ir jiems reikia kompensacijų, užuot pasakę, kad valstybė pripažįsta, kad centralizuotai tiekiama šiluma dėl sistemų, susiklosčiusių istoriškai, yra per brangi, yra lengvata, nieko jums įrodinėti nereikia, jūs savaime gaunate mažesnes sąskaitas“, - aiškino jis.
PVM šilumai panaikinimą ir dėl to pakeistą kompensavimo tvarką jis pavadino smūgiu viduriniajai klasei.
„Šiandieninis sprendimas yra smūgis vidurinei klasei, kurie nėra kažkokie turtuoliai, bet stengiasi sąskaitas susimokėti“, - pareiškė J.Razma.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, kompensacijas gautų 2,8 karto žmonių daugiau nei dabar - iš viso 257 tūkst., o papildomai reikėtų apie 21 mln. eurų.
Pirminės pataisos, kuri buvo registruota pernai gruodį, autoriai buvo valdantieji - socialdemokratai Algirdas Sysas, Andrius Palionis ir „valstiečiai“ Tomas Tomilinas, Stasys Jakeliūnas, Ramūnas Karbauskis bei Valius Ąžuolas. Jie siūlė nustatyti 10 proc. kartelę, tačiau Vyriausybė siūlė ją padidinti iki 15 proc., tačiau Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas ją vėl nuleido iki 10 proc., pritaręs konservatorių Monikos Navickienės, Ingridos Šimonytės, Gintarės Skaistės ir Rimanto Jono Dagio siūlymui. Už jį balsavo ir Seimas.
Papildomų lėšų turės rasti savivaldybės, nes Seimas nepritarė konservatorių Rimanto Jono Dagio ir Monikos Navickienės siūlymui kompensacijoms skirti specialią tikslinę dotaciją.
Kompensacijos būtų skaičiuojamos, iš šeimos pajamų atėmus valstybės remiamas pajamas, kurios vienam asmeniui sudaro 102 eurus. Valdžia turi planų šį dydį didinti.
Pirmąjį šių metų ketvirtį, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, kompensacijas gavo beveik 105 tūkst. žmonių, o išmokos siekė apie 7,1 mln. eurų. 2016 metais kompensacijoms už šildymą ir karštą vandenį iš viso išleista 17,9 mln. eurų.
Ministerijos Piniginės paramos skyriaus vedėja Svetlana Kulpina BNS pranešė, kad augant žmonių pajamoms, pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2016 metais, kompensacijų gavėjų sumažėjo apie 24 tūkst.
Dabartinis 9 proc. PVM tarifas šildymui nuo birželio 1 dienos didės iki 21 proc.
