„Gerb. Kliente, būkite budrūs, telefoniniai sukčiai šiuo metu yra itin suaktyvėję. Nespauskite gautų nuorodų ir neveskite savo duomenų“, – primena SEB bankas.
Lietuvos banko duomenimis, 2021 m., palyginti su 2020 m., sukčiavimo atvejų skaičius Lietuvoje padidėjo daugiau nei 3 kartus.
Dėl investicinio sukčiavimo per šiuos dvejus metus gyventojai prarado daugiau nei milijoną eurų.
Pagrindinės sukčiavimo, ypač investicinio, ir neteisėto finansinių paslaugų teikimo rizikos ir prevencijos priemonės skelbiamos naujausioje apžvalgoje.
„Kovoje su augančiu sukčiavimu ypač svarbus finansų rinkos dalyvių vaidmuo. Tinkamai pasirengę jie tampa vartotojų gynybos linija, kuri gali suardyti sukčių planus. O neskirdamas tinkamo dėmesio, finansų rinkos dalyvis pats gali tapti sukčių įrankiu ir smarkiai nukentėti.
Dėl to svarbu nuolat stiprinti pinigų plovimo prevencijos priemones ir gilinti šios srities žinias, o mes stengiamės šiuo klausimu maksimaliai padėti“, – sako Lietuvos banko Pinigų plovimo prevencijos skyriaus vadovė Reda Stanytė.
Sukčių aktyvėjimas pastaraisiais metais yra globalus reiškinys, jis siejamas ir su pandemija (didėjo žmonių santaupos, todėl jie ieškojo būdų jas investuoti, žmonės vis daugiau laiko praleidžia namuose prie kompiuterių), ir su vis didesniu paslaugų perkėlimu į elektroninę erdvę, didėjančiu jų prieinamumu.
