Kovo pabaigoje bankas prognozavo, kad Lietuvos ekonomika šiemet augs 0,1 procento.
Banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad prognozės pagerintos dėl mažesnio nuosmukio prielaidų antrąjį ketvirtį bei Vyriausybės antiinfliacinių priemonių paketo teigiamos įtakos vartojimui. Tačiau, anot jo, prognozė yra gana pesimistinė.
„Pirmas šių metų ketvirtis buvo ganėtinai stiprus Lietuvos ekonomikai – priešingai nei pandemijos pradžioje, gyvenimas Lietuvoje nesustojo. Taip, streso buvo ir yra, tačiau sustojimo, koks buvo 2020 metų kovą-balandį, neįvyko. Kita priežastis – pervertinau tai, kaip greitai stos prekyba su Rusija ir Baltarusija ir kaip greit veiks sankcijos ir kokios bus jų sąlygos“, – prognozių pristatyme antradienį sakė T. Povilauskas.
„Vyriausybės veiksmai irgi dėl antiinfliacinio paketo (...) darys teigiamą įtaką vartojimui nuo antrojo pusmečio“, – kalbėjo jis.
SEB teigimu, toliau išlaikoma prielaida, kad antrąjį ir trečiąjį ketvirčiais šalies ekonomikos pokyčiai bus neigiami ir techninės recesijos nebus išvengta.
Banko teigimu, iki tol stiprūs Lietuvos ekonominiai ryšiai su Rusija ir Baltarusija sparčiai trūkinės, o tai darys neigiamos įtakos, ypač artimiausiais mėnesiais. Tačiau galutinis rezultatas labai priklausys nuo įmonių gebėjimo rasti naujų tiekėjų ir pirkėjų bei nuo to, kaip bus laikomasi sankcijų Rusijai ir Baltarusijai.
Pasak T. Povilausko, pirmąjį ketvirtį vėl nustebino Lietuvos pramonės gamybos mastas, tačiau tikėtina, kad balandžio ir gegužės rezultatai bus kuklesni.
„Turime „Lifosą“, nuo balandžio vidurio nedirbanti, gegužę „Orlen Lietuva“ pradeda kapitalinį remontą. Tai geros žinios gamyklai, bet žiūrint į pramonės rezultatus, kadangi du mėnesius gamykla nedirbs, tai paveiks šiek tiek pramonę ir net BVP antrąjį ketvirtį“, – sakė T. Povilauskas.
Anot ekonomisto, vidutinis nedarbo lygis šiais metais sumažės nuo 7,1 iki 6,8 proc., bet 2023 metais padidės iki 6,9 proc. Vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius didės 9 proc., o 2023 metais augs 6,5 proc. Darbo užmokestis augs sparčiau dėl jau padidėjusio ir dar nuo liepos didėsiančio neapmokestinamųjų pajamų dydžio.
SEB grupės ekonomistai prognozuoja, kad šiais metais euro zonos BVP augs 2,1 proc., o kitąmet – 2,8 proc. Antrąjį ir trečiąjį ketvirčiais ūkio plėtra turėtų būti silpniausia šiais metais, o neigiamą įtaką augimui darys ir sparti infliacija, kuri gerokai viršys namų ūkių pajamų augimą.
Šiemet euro zonoje vidutinė metinė infliacija turėtų būti 7,4 proc., kitąmet – 3 procentai.
SEB teigimu, Europos Centrinis Bankas palūkanų normą turėtų didinti jau liepą. Kitų metų pabaigoje palūkanų norma turėtų siekti 1 procentą.
SEB padidino vidutinės metinės infliacijos prognozę iki 14,7 proc.
SEB bankas prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 14,7 proc. Kovo pabaigoje bankas teigė, kad šis rodiklis bus 11 proc.
Prognozuojama, kad kitąmet vidutinė metinė infliacija sieks 3,8 procento.
Banko teigimu, gegužę ir birželį mėnesio infliacija bus šiek tiek didesnė negu ankstesniais metais, o metinė infliacija svyruos ties 17 proc. Tačiau nuo liepos 1 dienos bus dar vienas infliacijos šuolis dėl maždaug 40 proc. padidėsiančios elektros ir gamtinių dujų kainos buitiniams vartotojams.
„Artimiausiu metu – gegužę-birželį mėnesinė infliacija, aišku, bus teigiama. Gegužę darys įtaką tai, kad PVM tarifas už šildymą sugrįžta atgal nuo 0 iki 9 proc., maisto kainų šuolis buvo įspūdingas balandį, bet dar truputį prisidės ir gegužę“, – prognozių pristatyme sakė banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
„Paskui prasidės bazės efektas, nes praėjusių metų antrąjį pusmetį pradėjo staigiai kainos augti, ir išlaikyti tą patį metinį pokytį infliacijai bus gana sudėtinga. Bet žinome, kad nuo liepos augs elektros ir gamtinių dujų kainos bent 40 proc. buitiniams vartotojams, taip kad šuolis bus ir liepą metinė infliacija bus 17 proc., gal ir šiek tiek didesnė“, – teigė jis.
SEB atkreipia dėmesį, kad subsidijos bus mokamos tik antrąjį pusmetį ir jeigu elektros ir dujų kainos tarptautinėje rinkoje nemažės, o valstybė tokių pat pagalbos priemonių nepratęs, dar vienas išlaidų šuolis gyventojams gali būti kitų metų sausį.
Pasak T. Povilausko, metinė infliacija nuo rudens turėtų sparčiai leistis žemyn.
„Sudėtinga prognozuoti gamtinių dujų ir naftos kainas, pažiūrėsime, kaip bus su tuo, ar lėtėjanti pasaulio ekonomika darys didesnę įtaką nei problemos su sankcijomis“, – sakė jis.
Pasak ekonomisto, per tris šių metų mėnesius namų ūkių indėlių mėnesio pokytis buvo neigiamas, o tai rodo, kad gyventojų vartojimo išlaidos augo sparčiau negu pajamos, ir tam didžiausios įtakos darė spartus importuojamų prekių kainų augimas.
Pasak T. Povilausko, taip pat panašu, kad gyventojai buvo linkę leisti per pandemiją sukauptas santaupas, ir sparti infliacija neskatino jų taupyti. Tačiau tai, anot jo, negalės tęstis ilgai, ir gyventojų realiojo vartojimo pokyčiai artimiausius ketvirčius veikiausiai bus neigiami.
