Euro zonoje vyraujančios teigiamos gyventojų, verslo ir investuotojų nuotaikos tebedaro teigiamą įtaką ekonomikos plėtrai, kuri šiemet dar turėtų būti ne lėtesnė negu pernai ir pasiekti 2,5 procento. Tačiau kitąmet ekonomika jau augs lėčiau. Mažėjantis nedarbas ir didesni lūkesčiai, kad infliacija JAV augs greičiau, yra pagrindiniai veiksniai, į kuriuosi atsižvelgiama prognozuojant, kad Federalinis rezervų bankas (FED) bazinę palūkanų normą šiemet didins net keturis kartus. Nors Švedijos statybų sektoriaus rezultatai ir prastesni, šalies ekonomika dėl augančios pramonės produkcijos 2018 metais turėtų padidėti 2,6 procento. Tuo tarpu Lietuvos ekonomika padidės 3,2 proc., tačiau toks augimas bus menkesnis negu Latvijos ar Estijos ūkio. Tai atskleidė antradienį Stokholme paskelbta pasaulio ekonomikos apžvalga „Nordic Outlook“.
Kol kas paliktos tokios pat prognozės, susijusios su pinigų politikos priemonių euro zonoje įgyvendinimu. Europos Centrinis Bankas (ECB) bazinę palūkanų normą pirmą kartą didins 2019 metų birželį, o antrą – kitų metų gruodį. Euras 2018 metų pabaigoje turėtų būti sustiprėjęs iki 1,28 JAV dolerio atžvilgiu. Kol kas FED yra daug ryžtingesnis dėl palūkanų kėlimo negu ECB. Nors dėl to teoriškai euras turėtų silpnėti, atsigaunančios investicijos į euro zoną skatina eurų paklausą ir stiprina patį eurą.
Europos Sąjungoje (ES) geopolitinės problemos pasitraukė į nuošalę, tačiau šiemet svarbių politinių įvykių ir procesų, galinčių didinti įtampą regione, netrūks. Liko tik truputį daugiau negu metai iki „Brexit“ finišo, tačiau beveik akivaizdu, kad galutinai išsiskirti per metus nepavyks ir prireiks papildomo laiko. Italijoje po mėnesio vyks rinkimai į Parlamentą, bet kol kas nėra didelės grėsmės, kad jų rezultatai sukeltų skersvėjų euro zonoje. Šiais metais įsibėgės darbai ir derybos dėl 2021–2027 metų ES finansinės perspektyvos, o svarbiausiais iššūkiais bus atsirandantis pajamų trūkumas dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES ir skirtingi Vakarų bei Rytų šalių interesai.
JAV palūkanų norma bus keliama sparčiau
JAV ekonomika šiemet turėtų didėti 2,8 proc., o kitąmet – 2,5 procento. Kitų metų rodiklis padidintas atsižvelgus į galiausiai priimtą JAV prezidento D. Trumpo mokesčių reformą, kurią įgyvendinant mažinami įmonių ir gyventojų mokesčiai. Tiesa, nerimą kelia tai, kad tokia skatinamoji ekonomikos priemonė priimta, kai ekonomika yra įžengusi į vėlyvąją augimo stadiją, todėl ši reforma šliūkštelės benzino į vartojimo ugnį ne visai tinkamu metu, nes, atėjus naujai krizei, JAV valdžiai tektų vėl siūlyti naują mokesčių reformą, kuri dar labiau didintų biudžeto deficitą, kuris ir taip 2019 metais bus 4,5 proc. BVP. JAV gyventojai 2017 metais taupė mažiausiai nuo 2005 metų, o tai perspėja, kad gyventojai pernelyg šviesiai žvelgia į ateitį ir nesiruošia blogesniems laikams.
SEB grupės ekonomistai prognozuoja, kad FED šiais metais didins bazinę palūkanų normą keturis kartus – iki 2,5 procento. Pirma, JAV centrinis bankas pradėjo labiau akcentuoti, kad infliacija turėtų įsibėgėti artimiausiu metu. Antra, akcijų ir nekilnojamojo turto kainos augo pernelyg greitai, todėl protinga nuleisti garą ir pabranginti skolinimąsi pernelyg negąsdinant rinkų. Trečia, naujasis FED vadovas ir valdybos nariai yra spartesnio palūkanų didinimo šalininkai.
Švedijos ekonomikai pingantys būstai kol kas neturi didelės įtakos
Nors yra nerimo dėl gyvenamojo būsto kainų smukimo ir statybų sektoriaus masto susitraukimo, Švedijos ekonomika šiemet turėtų augti 2,6 procento. Nėra daug požymių, rodančių, kad smukusi būsto kaina būtų išgąsdinusi gyventojus ir atbaidžiusi juos nuo vartojimo. Silpna Švedijos krona ir palanki eksporto rinkų ekonominė padėtis skatina šalies pramonės ir paslaugų eksportą. Tiesa, SEB grupės ekonomistai tikisi, kad šių metų rugsėjį Švedijos centrinis bankas padidins bazinę palūkanų normą 0,25 proc. punkto – iki -0,25 proc., o kitąmet palūkanų norma bus didinama tris kartus, todėl Švedijos krona turėtų po truputį stiprėti euro atžvilgiu.
Baltijos šalių ekonomikos plėtra bus lėtesnė
„Baltijos šalių ekonomikos plėtra 2018 metais bus šiek lėtesnė negu praėjusiais metais, o sparčiausiai, kaip ir pernai, turėtų augti Latvijos ekonomika – 4,1 proc. dėl laukiamo gyventojų vartojimo išlaidų šuolio įgyvendinus mokesčių reformą. Estijos gyventojų vartojimas taip pat bus pagrindinis ekonomikos plėtros ramstis, o visa ekonomika turėtų padidėti 3,5 procento. Lėčiausiai matyt augs Lietuvos ekonomika – 3,2 proc., nes dėl vis dar mažėjančio gyventojų skaičiaus ir didelės infliacijos nesitikime vartojimo didėjimo, be to, ir eksportas augs jau daug lėčiau. Svarbiausia ekonomikos augimo paskata šiemet bus didesnės privačios ir valstybės investicijos. Kai kurios įmonės susiduria ne tik su darbuotojų, bet ir su efektyvios gamybos pajėgumų trūkumu, todėl dabartinė palanki užsienio šalių ekonomikos padėtis verčia įmones daugiau investuoti“, – sakė SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas.
