Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, trečiąjį 2009 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šalies realus BVP sumažėjo 14,3 proc., o per tris ketvirčius – 15,7 proc.
Džiugu pažymėti, kad neišsipildė niūriausios rinkos dalyvių prognozės, siekusios minus 25 proc. Bent jau trečiąjį šių metų ketvirtį teisūs buvo kone didžiausi optimistai. Kita vertus, ryškių pragiedrulių mūsų ekonomikos padangėje dar teks palūkėti.
Liepos-rugsėjo mėn. metinis ekonomikos smukimo tempas buvo ženkliai mažesnis nei antrąjį ketvirtį (19,5 proc.). Tai pirmasis teigiamas signalas, jog ūkio padėtis palengva tvirtėja. Palyginti su antruoju ketvirčiu ir pašalinus sezono įtaką, trečiąjį ketvirtį realus BVP padidėjo net 6,0 proc. Taigi pagal nerašytą recesijos apibrėžimą (BVP mažėjimas du ketvirčius iš eilės), Lietuva jau ima ropštis iš giliausio nuosmukio. Prie teigiamų signalų priskirtina ir tai, jog antrojo ketvirčio BVP įvertis pagerintas nuo 20,2 proc. iki 19,5 proc. Vis dėlto trečiasis metų ketvirtis visuomet sezoniškai pats geriausias, todėl prieš skelbiant „oficialios“ recesijos pabaigą, būtina lukterėti bent 1-2 ketvirčius.
Pirmąjį pusmetį fiskalinė politika ekonomiką labiausiai pančiojo dėl verslui suduoto smūgio, o ne dėl valdžios išlaidų mažėjimo. Tik trečiąjį ketvirtį valdžios išlaidos galiausiai tapo mažesnės nei atitinkamą 2008 m. laikotarpį. Taigi, nepaisant deklaruojamų valdžios susivaržymų, viešasis sektorius stovėjo taupymo eilėje paskutinis, o skatinimo plano efektas BVP statistikoje dar neįžvelgiamas.
Trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju, šiek tiek pagerėjo žemės ūkio, pramonės ir transporto tendencijos. Tuo tarpu didžiulis nuosmukis tebeslėgė statybos, nekilnojamojo turto operacijų, viešbučių ir restoranų sektorius. Didelis į eksportą orientuotos pramonės lyginamasis svoris šalies ūkio struktūroje ateityje gali tapti Lietuvos arkliuku, kadangi mes pirmieji galime pasinaudoti kai kurių Vakarų ir Rytų rinkų atsigavimu. Nekelia abejonių Lietuvos verslininkų gebėjimas prisitaikyti prie pakitusių ekonominių aplinkybių ir priimti sprendimus, mažinančius gamybos sąnaudas ir didinančius veiklos efektyvumą. Pastaruoju metu nuslopo kitas, nuo mūsų verslininkų pastangų nepriklausantis neigiamas konkurencingumo veiksnys – aplinkinių šalių valiutų nuvertėjimas.
SEB banko prognozėmis, BVP smukimo tempas toliau mažės. Ketvirtąjį 2009 m. ketvirtį tam pasitarnaus palanki statistinė bazė – 2008 m. pabaigoje fiksuotas pirmasis realaus BVP smuktelėjimas. Be to, santūrios vilties teikia pramonės kritimo stabilizacija ir eksporto rinkų atsigavimo signalai. Ateinančiais metais BVP kritimo tempas dar labiau lėtės, tačiau nestaigiai. Vidaus paklausą 2010 m. slėgs niūri darbo rinkos būklė, o realaus sektoriaus atsigavimą stabdys po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo brangsianti elektra. Į vidaus rinką orientuotų sektorių - statybos, mažmeninės prekybos padėtis – išliks pati sunkiausia.
