Nuo rugsėjo 30 dienos prasideda papildomas paraiškų rinkimas paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ įgyvendinamą planavimo būdu gauti. Paraiškas iki šių metų lapkričio 29 dienos Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) gali teikti savivaldybės, išskyrus administracinius centrus.
NMA Kaimo vystymo programų skyriaus vedėjos pareigas laikinai einanti Lina Gaidžiūnaitė pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad savivaldybės prieš teikdamos paraiškas, turėtų pasitikrinti, ar neviršys joms skirto lėšų limito.
„Paraiškas gali teikti savivaldybės, kurios jau įgyvendino ar įgyvendina projektus pagal patvirtintus projektinius pasiūlymus, tačiau turi nepanaudotų lėšų ir nori dar papildomai įgyvendinti nors vieną projektą, kuriam anksčiau nepakako finansavimo. Tačiau savivaldybės turėtų atidžiai paskaičiuoti, kokia joms paskirtų lėšų dalis jau išnaudota ir neviršyti numatyto limito“, – akcentavo Lina Gaidžiūnaitė.
Vidutinis savivaldybės biudžeto dydis – 2 milijonai
Kiekvienai Lietuvos savivaldybei, išskyrus administracinius centrus, t. y. didžiųjų miestų savivaldybes, skirtas atskiras paramos pagal priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ biudžetas. Jo vidutinis dydis – kiek daugiau nei 2 milijonai litų.
Tiksli skiriamos paramos suma kiekvienai savivaldybei apskaičiuota remiantis bendra konkrečios vietovės ekonomine ir socialine padėtimi. Kadangi kaimo vietovėse vidutinės gyventojų pajamos skiriasi, tokie skaičiavimai būtini. Pavyzdžiui, Šalčininkų, Elektrėnų, rajonuose vidutinės namų ūkių pajamos siekia per 1000 litų vienam asmeniui, o Jurbarko, Šilalės ir Tauragės rajonuose ta pati suma vienam asmeniui – 730 litų. Be to, skiriasi ne tik vidutinės pajamos, bet ir ūkininkų skaičius vietovėje.
Šapnagiuose – naujas kaimo šviesulys
Parama pagal šią priemone pasinaudojo ir Akmenės rajono savivaldybė. „Pagal priemonę jau įgyvendinome projektą „Bendruomenės namai – kaimo šviesulys“ Šapnagių kaime (Akmenės rajonas). Darbus užbaigėme praėjusių metų gruodį, todėl Šapnagių bendruomenė jau gali džiaugtis atnaujintais bendruomenės namais“, – pasakojo Akmenės rajono Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyr. specialistė Agnė Virkutienė.
Pagal projektą buvo atnaujintas gyvenvietės centre esantis administracinis pastatas, statytas dar 1964 m. „Projekto vertė gal ir nedidelė – 109 tūkst. Lt. – bet pasikeitimai buvo žymūs. Siekiant paversti šį seną pastatą jaukia vieta kaimo bendruomenei, buvo atliktas kapitalinis remontas: sutvarkytas pastato stogas, pakeisti langai, durys, atnaujintos grindys bei atlikta vidaus apdaila. Dabar ir šilčiau, ir patogiau, ir taupomi energetiniai ištekliai“, – džiaugėsi Agnė Virkutienė. Šapnagiai – kaimelis nedidelis, todėl pastatas šiuo metu atlieką net keletą funkcijų – bendruomenės namai pasitarnauja sueigoms, šventėms, kultūriniams renginiams, apeigoms ir kitoms bendruomenės reikmėms. Be to, antrame pastato aukšte įsikūrusi biblioteka bei ambulatorija. Taip pat šiuo metu renovuojami 3 kultūros namai – Ventoje, Akmenėje ir Papilėje. Akmenės rajone keičiamas stogas, o Ventos ir Papilės miesteliuose bus atlikta renovacija.
„Projektai įgyvendinami sklandžiai, nors, žinoma, įvairių nesklandumų pasitaiko visiems. Daug kas priklauso nuo veiksnių, kurių visiškai kontroliuoti neįmanoma, pavyzdžiui, santykių su rangovais ir oro sąlygų. Tačiau svarbiausia – sėkmingai įgyvendinti projektus“, – patirtimi dalijosi A. Virkutienė.
Anot Akmenės r. savivaldybės specialistės, kultūrinės paskirties pastatai reikšmingi ne tik bendruomenės, bet ir viso rajono mastu: „kultūros sritis mažuose miesteliuose dažnai apleidžiama, nes investuotojams tai nėra pats patraukliausias objektas, bet su paramos pagalba galime šią spragą užpildyti“.
Projektinių pasiūlymų – nebereikia
Šiemet, siekiant sudaryti galimybę savivaldybėms greičiau gauti Europos Sąjungos paramą, priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ įgyvendinimo taisyklėse nebeliko ankstesniais metais privalomo projektinių pasiūlymų teikimo, todėl nebereikia laukti tokių pasiūlymų vertinimo rezultatų. „Savivaldybių administracijos savo projektų paraiškas gali iš karto pateikti NMA. Joms nebereikia laukti, kol projektiniai pasiūlymai bus įvertinti ir patvirtinti, taip pareiškėjai sutaupo nemažai laiko. Savivaldybės, kurios jau įgyvendina projektus pagal seniau teiktus projektinius pasiūlymus, taip pat gali teikti paraiškas per papildomą paraiškų surinkimo etapą“,– teigė L. Gaidžiūnaitė.
Gavusios paramą pagal priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“, savivaldybės numatytus projektus įgyvendina keliais etapais, po kiekvieno iš jų teikdamos mokėjimo prašymą NMA. Pagal šią priemonę finansuojama iki 80 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Išimtis – kaimo vietovėje esančių privačių pastatų eksterjero (išorės) atnaujinimas (pavyzdžiui, pastatų fasadų, stogų, langų, kt. tvarkymas). Tokiu atveju pareiškėjas yra savivaldybė, o partneriai yra fiziniai asmenys. Tokiems projektams finansuoti skiriama 50 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.
Didžiausia paramos suma vienam projektui pagal priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ negali viršyti 690 560 litų, o teikiamo projekto vertė negali būti mažesnė kaip 50 000 litų be PVM. Projektus įgyvendinančios savivaldybės taip pat turi laikytis KKP priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ planavimo būdu įgyvendinimo taisyklėse numatytų įsipareigojimų – jos privalo ne tik iš savo lėšų padengti nefinansuojamą išlaidų dalį, bet ir be rašytinio NMA sutikimo mažiausiai penkerius metus iš esmės nekeisti projekte numatytos veiklos, vietos ar sąlygų. Taip pat savivaldybių administracijos, padedamos NMA, turi stebėti ir užtikrinti, kad projektas būtų įgyvendinimas taip, kaip numatyta paraiškoje.
Savivaldybėms sekasi vis geriau
Pasak L. Gaidžiūnaitės savivaldybėms teikti įgyvendinti projektus pagal priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ sekasi vis geriau. „Savivaldybės jau yra įgudusios teikti paraiškas ir įgyvendinti projektus. Su laiku ir praktika ateina patirtis. Žinoma, dar pasitaiko viešųjų pirkimų klaidų. Kartais teikdamos paraiškas, savivaldybės pamiršta pateikti ir kai kuriuos dokumentus, pavyzdžiui, savivaldybės tarybos sprendimą, kuriame būtų pritarta projektui ir nurodyta, ar jis bus įgyvendinamas savarankiškai, ar su partneriu. Tačiau, tokiu atveju, mes savivaldybėms skubiai pranešame apie trūkstamus dokumentus ir neatitikimai yra sparčiai ištaisomi“ , – pabrėžė L. Gaidžiūnaitė.
Pagal priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ skirtomis lėšomis gali būti ne tik pastatyti, modernizuoti ar suremontuoti visuomeniniai pastatai – mokyklos, vaikų darželiai, kultūros centrai, įkurta viešoji erdvė, pavyzdžiui, sporto aikštelė, bet ir atlikti kiti svarbūs darbai – įrengtos ir atnaujintos vandens gerinimo, geležies šalinimo, drenažo, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos.
Be to, gavus paramą pagal šią priemonę, galima išsaugoti ir suremontuoti istorinę bei kultūrinę vertę turinčius objektus, tarp jų – ir religinius objektus, pavyzdžiui, bažnyčias. Pažymėtina, kad pagal priemonę gautos paramos negalima panaudoti dvarų remontui, taip pat neremiama magistralinių, krašto, rajoninių kelių ir gatvių statyba ir tvarkymas. Sprendžiant kaimo vietovės problemas, stengiamasi kurti patrauklią aplinką gyventi ir dirbti kaime, taip pat – sustabdyti pastebimą gyventojų mažėjimą kaimo vietovėse.
Per visą priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ įgyvendinimo laikotarpį savivaldybėms jau išmokėta šiek tiek daugiau nei 95 milijonai litų.
Užsakymo nr. 3799
