Klausimų apie spartesnį ekologinio transporto sistemos mieste planų įgyvendinimą kelia ne tik finansai, bet ir techninės detalės, sako savivaldybės.
Per mažai laiko
Vilniaus miesto savivaldybės ir jos įmonės „Susisiekimo paslaugų“ atstovų teigimu, šiuo metu Vilnius turi aiškią viešojo transporto atnaujinimo strategiją, tik ji išdėstyta ilgesniu laikotarpiu – iki 2030 metų, tad 2027-ieji kol kas lieka data, iki kurios bus stengiamasi padaryti kuo daugiau išsikeltų planų.
„Kalbant apie taršos zonų atskyrimą – Vilniaus miesto savivaldybė galėtų nustatyti zonas ir iki 2023 m., tačiau kitas klausimas – kontrolės, tam reikalingos investicijos, kurių ta pati ministerija ir Centrinė projektų valdymo agentūra neduoda taip paprastai, dėl to kyla nemažai klausimų, nes kontrolės sistema tiesiogiai negali sumažinti CO2, tik atrinkti pagal valstybinius numerius, kas į mažos taršos zoną įleidžiamas, o kas ne“, – detalizuoja savivaldybė.
Savivaldybė prideda, kad net jei ir būtų nutarta mažos taršos zonas įvesti 2023 m., pasirengimui ir įgyvendinimui reiktų 1–2 metų, todėl tokiam planui įgyvendinti būtinas aiškus nacionalinės valdžios tikslo nustatymas ir iškomunikavimas su savivaldybėms.
Savivaldybės teigimu, šiuo metu planuojama, kad į sostinės gatves iki 2022 m. išriedės virš 22 ekologiškų mažos talpos autobusų, kurie kursuos devyniais naujais maršrutais periferinėse miesto teritorijose, kur šiuo metu viešasis transportas nevažiuoja.
„Tuo metu iki 2030 m. planuojama, kad ne mažiau nei 55 proc. visų viešojo transporto priemonių sudarys elektra, o dar 45 proc. alternatyviais degalais varomos transporto priemonės. Iki 2030 m. planuojama įsigyti 520 autobusų, iš jų – 299 bus dujiniai ir 221 elektrinis autobusas, 159 troleibusus, iš jų – 39 laidiniai ir 120 autonominių troleibusų“, – informuoja Vilniaus miesto savivaldybė.
Siūlymą palaiko, bet reikės pinigų
Kauno miesto savivaldybės atstovas Mindaugas Augustaitis sako, kad Aplinkos ministerijos keliamas siūlymas – sveikintinas, bet jį įgyvendinti pavyktų tik su viena sąlyga.
„Jei savivaldybėms bus skirtas finansavimas, mes, žinoma, tuos planus stengsimės ir įgyvendinti. Tik dabartiniu momentu, su turimomis lėšomis, nemanome, kad tai realu.
Kalbant apie viešojo transporto parko atnaujinimą, tai Kauno miestas didžiules investicijas į jį yra padaręs dar 2018–2020 metais. Įsigytos transporto priemonės gal ir pritaikytos važiuoti naudojant AEI, bet kol kas nežinome, ar yra pajėgumai pateikti pakankami šio kuro į rinką ir ar bus tinkamai pritaikyta infrastruktūra. Tai teigti, kad 2027 metais pasieksime šį tikslą, kol kas negalime“, – sako M. Augustaitis.
Dėl mažos taršos zonų atskyrimo Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius prideda, kad zonos projektas bus įgyvendintas dviem etapais.
„Pirmas (bandomasis) etapas bus pradėtas įgyvendinti nuo 2021 m. ir apims eismo ribojimą Senamiestyje, o antrą etapą bus siekiama įgyvendinti iki 2030 m. ir jis apims visą Kauno miesto centrinę dalį“, – sako M. Matusevičius.
M. Matusevičiaus teigimu, prie įvažiavimų į zoną būtų įrengiamos išmaniosios kameros, kurios fiksuotų įvažiuojančias ir išvažiuojančias iš zonos transporto priemones, nuskaitytų valstybinius numerius bei įvertintų, ar transporto priemonė atitinka keliamos emisijos reikalavimus.
„Nustačius reikalavimų neatitikimą, transporto priemonė būtų apmokestinama už įvažiavimą į mažų emisijų zoną. Ateityje, didėjant aplinkai draugiškų transporto priemonių skaičiui mieste bus svarstoma galimybė taikyti draudimą taršioms transporto priemonėms patekti į šią zoną“, – mažos taršos zonų įgyvendinimą mieste detalizuoja M. Matusevičius.
Savivaldybė sako, kad įrangos mažos taršos zonoms įsigijimas bus pradėtas jau artimiausiais mėnesiais.
Kyla infrastruktūrinių klausimų
VšĮ ,,Klaipėdos keleivinis transportas“ laikinasis direktorius Andrius Samuilovas sako, kad su ministerijos tikslais „viskas yra gerai“, bet daugiausiai klausimų kelia finansai.
„Šalia tų nutarimo skaičių turėtų būti pakankamai vizualios finansavimo skaičių lentelės, nes su tokiais planais neišvengiamai valstybės prisidėjimas turi būti didžiausias – ar tiesioginėmis investicijomis į viešąjį transportą, ar netiesioginėmis investicijomis, pavyzdžiui, skiriant gyventojams kompensacijas elektromobiliams įsigyti.
Nes tikėtis, kad iškėlus planus visi gyventojai pradės vietoj dyzelinių automobilių pirkti elektrinius – na, tai kiek naivoka“, – sako A. Samuilovas.
A.Samuilovo teigimu, dabartinė miesto ambicija yra ta, kad iki 2029 metų elektriniais autobusais būtų aptarnaujami 4 pagrindiniai miesto maršrutai.
„Toks mūsų tikslas. Ir tai bus trečdalis visų dabar mieste važinėjančių autobusų. O 2027 metai – tai čia jau tikrai ambicingas planas“, – neslepia A. Samuilovas.
„Klaipėdos keleivinio transporto“ vadovo teigimu, nemažų iššūkių kelia ir infrastruktūra.
„Planus galima sudėlioti, bet yra klausimas, kaip su tais elektros kabeliais – ar visų maršrutų pabaigoje yra galimybė nutiesti tą kabelį ir pastatyti įkrovimo stotelę.
Dabar mieste turime 2 elektrinius autobusus, tai dar patys autobusų gamintojai nagrinėja problemą, kaip ir kur įrengti stoteles, nes žemėlapyje kaip ir aišku, kur tas įkrovimo taškas turi būti, bet realybėje ten nėra galimybės jo įrengti arba to kabelio įvedimo sąnaudos yra tiesiog per didelės“, – sako A. Samuilovas.
Klaipėdos savivaldybės teigimu, kol kas darnaus judumo mieste plane numatyta iki 2030 metų parengti ir nustatyti mieste zonas be CO2.
„Šios zonos, tai Senamiestis ir Smiltynės dalis. Tam tikslui reikalinga pasirengti technines priemones (ženklinimas, užtvarai ir pan.) ir, svarbiausia, įgyvendinti įtraukiant visuomenę“, – prideda miesto savivaldybė.
Elektrinių autobusų neplanuoja
Šiaulių miesto savivaldybės bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiasis specialistas Vitas Lebedis sako, kad mieste viešojo transporto atnaujinimas elektriniais autobusais neplanuojamas.
„Šiaulių mieste absoliuti dauguma miesto autobusų varomi alternatyviais, aplinkai draugiškais degalais – biometano dujomis. Šiuo metu juo gali važiuoti 87 proc. autobusų parko autobusų. Elektrinis viešasis transportas mieste nėra planuojamas“, – patikslina V. Lebedis.
V. Lebedžio teigimu, jei valstybė vis dėlto ir įpareigotų savivaldybes atnaujinti savo parką, pavyzdžiui, vien naujais elektriniais autobusais, savivaldybės pirminiais skaičiavimais, tam reikėtų 80 vnt. autobusų, kurio vieneto kaina 400 tūkst. eurų.
„Iš viso tai atsieitų apie 32 mln. eurų. Elektrinio VT įkrovimo vietų plėtrai, infrastuktūrai dar reikėtų apie 7 mln. eurų“, – sako savivaldybės specialistas.
Šiaulių miesto savivaldybės specialistas prideda, kad, kalbant apie mažos taršos oro zonų sužymėjimą mieste, savivaldybėje buvo išsakyti pirminiai siūlymai riboti dyzelinių automobilių patekimą į centrinę miesto dalį, tačiau didesnės diskusijos šia tema dar nevyko.
