Šeštą kartą organizuojamam konkursui pateikta 13 paraiškų. Šiais metais mokslininkams ir tyrėjams siūlyta rinktis iš dešimties temų.
„Vilnių kūrė istorinės asmenybės, tačiau dar nedidelė dalis neišsenkančių sostinės praeities klodų jau atskleista miestiečiams ir visos šalies gyventojams. 700-ojo miesto jubiliejaus metais simbolinis septynetas leisis į šimtmečiais besiformavusios sostinės tapatybės paieškas ir pristatys mums Vilnių nauju rakursu“, – savivaldybės pranešime cituojama Vilniaus mero pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė.
8,3 tūkst. eurų stipendija skirta Auksei Kaladžinskaitei-Jocienei, ji tirs istoriografijoje menkai žinomo XVIII amžiaus pradžios Vilniaus architekto ir lipdytojo Giovannio Pensos gyvenimą ir kūrybą.
Tomaszo Bozerockio tyrimui – monografijai apie Naujosios Vilnios istoriją – skirta 6,4 tūkst. eurų. Dar 5,8 tūkst. eurų skirti Dariaus Barono tyrimui „Gedimino laiškai. Lietuvos sostinės Vilniaus atodangos“.
Margaritai Moisejevai, tirsiančiai krikščionių ortodoksų (stačiatikių) giedojimo sąsajas su katalikų, evangelikų liuteronų ir unitų bažnytine muzika istoriniame ir šiandieniniame kontekste, skirta 4,5 tūkst. eurų stipendija.
4,4 tūkst. eurų skirti Vaidai Ragėnaitei ir jos tyrimui apie Barboros Radvilaitės mito genezę. 3,6 tūkst. eurų – Aelitos Ambrulevičiūtės Naujamiesčio ir pagrindinės XIX amžiaus šio rajono arterijos – J. Basanavičiaus gatvės – tyrimui. 2 tūkst. eurų skirti Jolitai Sarcevičienei, ji atliks tyrimą „Vaikas Vilniaus miesto bendruomenėje XVII-XVIII a.“
Pernai metais mokslininkams skirta bendra tyrimų suma siekė 27 tūkst. eurų, finansuoti keturi tyrimų projektai.
Stipendijas skiria nepriklausomų istorijos mokslo srities ekspertų ir Vilniaus miesto savivaldybės atstovų komisija. Paraiškas stipendijai pagal 2023 metų tyrimų temas galėjo teikti Lietuvos aukštųjų mokyklų, mokslinių tyrimų institutų, mokslinių tyrimų centrų, mokslo ir studijų institucijų bei kitų istorijos tyrimų srityje veikiančių organizacijų mokslininkai ir tyrėjai bei mokslininkų, tyrėjų organizacijos.
